1 Ateityje bus taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalvų ir bus aukštesnis už kalnus. Tautos plūs jo link, 2 daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais.“ Iš Siono ateis mokymas ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis. 3 Jis išspręs daugelio tautų ginčus, išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. 4 Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos! 5 Nors visos tautos žengia, kiekviena dėl savo dievų, o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, per amžių amžius. 6 „Tą dieną, tai VIEŠPATIES žodis, sutelksiu šlubuosius, surinksiu išblaškytuosius ir tuos, kuriuos nuliūdinau. 7 Šlubuosius padarysiu Likučiu, išblaškytuosius galinga tauta. VIEŠPATS jiems viešpataus Siono kalne nuo dabar amžinai.“ 8 O Migdal Edere, o Siono kalvos dukterie! Tau grįš ankstesnė valdžia, dukters Jeruzalės karalystė. |