¹ Ateityje bus taip,

kad VIEŠPATIES Namų kalnas

stovės tvirtai iškilęs virš kalvų

ir bus aukštesnis už kalnus.

Tautos plūs jo link,

² daug tautų ateis ir sakys:

„Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną,

į Jokūbo Dievo Namus,

kad jis pamokytų mus savo kelių,

kad mes eitume jo takais.“

Iš Siono ateis mokymas

ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis.

³ Jis išspręs daugelio tautų ginčus,

išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas.

Jos perkals savo kalavijus į arklus,

o ietis ­ į geneklius.

Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą,

nebebus mokomasi kariauti.

⁴ Tuomet visi sėdės

po savo vynmedžiais,

po savo figmedžiais,

ir nebus kam jų gąsdinti.

Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos!

⁵ Nors visos tautos žengia,

kiekviena dėl savo dievų,

o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo,

per amžių amžius.