¹ Vargas rengiantiems nedorus darbus

ir puoselėjantiems pikta savo guoliuose!

Rytui prašvitus, jie jau vykdo tai,

nes jėga jų rankose.

² Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia jas,

užsimano namų ir atima juos;

jie išguja savininką iš jo namų

ir žmones iš jų paveldo.

³ Todėl taip kalba VIEŠPATS:

„Tikėk manimi, rengiu nelaimę šiai giminei;

negalėsite ištraukti iš jos savo kaklų.

Eidami galvos išdidžiai nekelkite,

nes tai bus blogas metas.“

⁴ Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina,

aimanuojama karti rauda ir sakoma:

„Mes visiškai nuniokoti!

VIEŠPATS perduoda kitiems

mano tautos paveldą,

jis atima jį iš manęs!

Užgrobėjams mūsų laukus išdalija.“

⁵ Todėl nebus tau

kas burtu mestų virvę

VIEŠPATIES bendrijoje.

¹² Tikrai surinksiu tave visą, Jokūbai,

tikrai subursiu Izraelio likutį.

Suvarysiu juos į viena

lyg avis į avidę,

lyg kaimenę į ganyklą.

Ji skardės žmonių klegesiu.

¹³ Tas, kuris pralaužia spragą,

eis jų priekyje.

Jie prasilauš ir išeis pro vartus.

Jų karalius žygiuos pirmas,

o VIEŠPATS jų priekyje.