¹ Baigęs visus tuos pamokymus klausytojams, Jėzus sugrižo į Kafarnaumą. ² Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. ³ Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną. ⁴ Atėję pas Jėzų, jie labai prašė ir sakė: „Jis vertas, kad jam tai padarytum, ⁵ nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą.“ ⁶ Jėzus nuėjo su jais. Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo bičiulius jam pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. ⁷ Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas! ⁸ Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: ‘Eik!’ ­ ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ ­ ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai!’ ­ ir jis daro.“ ⁹ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir, atsigręžęs į jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums ­ nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo.“ ¹⁰ Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.