¹ Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais ² ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“ ³ Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite, ⁴ ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“ ⁵ Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime ­ iš dangaus, jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ ⁶ O jei pasakysime ­ iš žmonių, visa liaudis užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas.“ ⁷ Taigi jie atsakė nežiną, iš kur. ⁸ Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau.“

Ūkininkai žmogžudžiai

⁹ Jėzus pradėjo pasakoti žmonėms dar vieną palyginimą: „Vienas žmogus įveisė vynuogyną, išnuomojo jį ūkininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur. ¹⁰ Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau ūkininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis. ¹¹ Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išuokė ir paleido tuščiomis. ¹² Tada jis pasiuntė dar trečią tarną, tai jie ir šitą sužeidę pavarė šalin. ¹³ Tuomet vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, rasi drovėsis jo?’ ¹⁴ Bet, išvydę sūnų, ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas.’ ¹⁵ Taigi jie nusitempė jį už vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas? ¹⁶ Jis ateis ir išžudys tuos ūkininkus, o vynuogyną atiduos kitiems.“

Klausytojai tarė: „Neduok, Dieve!“ ¹⁷ Bet Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: „O ką reiškia šitas Rašto posakis:

Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu?

¹⁸ Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins.“

¹⁹ Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai buvo benorį dar tą pačią valandą jį suimti, bet pabijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

Dievas ir ciesorius

²⁰ Jie patys ėmė Jėzų sekti ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį jo žodį, galėtų įskųsti jį vyresnybei ir perduoti valdytojui. ²¹ Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės. ²² Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“ ²³ Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems: ²⁴ „Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ ²⁵ Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo ­ Dievui.“

²⁶ Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.