¹ Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. ² Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. ³ Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. ⁴ Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. ⁵ Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. ⁶ Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, ⁷ suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

⁸ Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. ⁹ Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, ¹⁰ bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. ¹¹ Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. ¹² Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ ¹³ Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: ¹⁴ „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ ¹⁵ Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ ¹⁶ Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. ¹⁷ Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. ¹⁸ O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. ¹⁹ Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. ²⁰ Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

²¹ Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

Paaukojimas šventykloje

²² Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, ²³ kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, ­ ²⁴ ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.

²⁵ Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. ²⁶ Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. ²⁷ Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, ²⁸ Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

Simeono palaiminimas

²⁹ „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,

leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

³⁰ nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,

³¹ kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

³² šviesą pagonims apšviesti

ir tavosios Izraelio tautos garbę.“

³³ Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. ³⁴ O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ³⁵ ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“