⁷ Tada Mozė paliepė Aaronui: „Prieik prie aukuro ir paaukok savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką, atlik permaldavimą už save ir už žmones, paaukok žmonių atnašas ir atlik permaldavimą už juos, kaip VIEŠPATS įsakė.“

⁸ Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė jautuką, kuris buvo jo paties auka už nuodėmę. ⁹ Aarono sūnūs padavė jam kraujo, o jis, padažęs pirštą kraujyje, pavilgė juo aukuro ragus. Likusį kraują išliejo prie aukuro papėdės. ¹⁰ Bet taukus, inkstus ir atnašos už nuodėmę kepenų lezgį jis pavertė dūmais ant aukuro, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, ¹¹ o mėsą ir kailį sudegino ant laužo už stovyklos.

¹² Tada jis papjovė deginamąją auką. Aarono sūnūs atnešė jam kraujo, ir jis iššlakstė jį ant aukuro šonų. ¹³ Deginamąją auką jie atnešė jam sukapotą į dalis su aukos galva, ir jis pavertė tai dūmais ant aukuro. ¹⁴ Apiplovęs vidurius ir kojas, jis pavertė ir juos dūmais drauge su deginamąja auka ant aukuro.

¹⁵ Po to jis aukojo žmonių atnašą. Paėmęs ožį, kuris buvo žmonių auka už nuodėmę, papjovė jį ir paaukojo kaip atnašą už nuodėmę lygiai kaip pirmąją. ¹⁶ Jis atnašavo deginamąją auką, aukodamas ją pagal nuostatus. ¹⁷ Jis atnašavo javų atnašą ir paėmęs jų saują pavertė juos dūmais ant aukuro, neskaitant rytmečio deginamosios aukos.

¹⁸ Jis papjovė jautį ir aviną kaip žmonių bendravimo auką. Aarono sūnūs atnešė jam kraujo, kurį jis iššlakstė ant visų aukuro šonų, ¹⁹ jaučio ir avino taukus ­ riebiąją uodegą, vidurius dengiančius taukus, abu inkstus su taukais, esančiais ant jų, ir kepenų lezgius. ²⁰ Šias riebias dalis jie išdėliojo viršum krūtinių, ir taukai buvo paversti dūmais ant aukuro. ²¹ Krūtines ir dešiniąją mentę Aaronas pakylėjo kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs.

Viešpaties Artumo apreiškimas

²² Aaronas pakėlė rankas žmonių link ir palaimino juos. Paaukojęs auką už nuodėmę, deginamąją auką ir bendravimo auką, jis nulipo žemyn. ²³ Tada Mozė ir Aaronas įėjo į Susitikimo Palapinę. Išėję jie palaimino žmones, ir VIEŠPATIES šlovė pasirodė visiems žmonėms. ²⁴ Iš VIEŠPATIES Artumo išėjo ugnis ir sudegino deginamąją auką bei taukus ant aukuro. Tai matydami, visi žmonės šaukė iš džiaugsmo ir puolė veidu žemėn.

¹ O Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas pasiėmė savo smilkytuvus, įsidėjo žarijų, užbarstė ant jų smilkalų ir atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje nešventintą ugnį, kokios jis nebuvo jiems įsakęs. ² Ugnis išsiveržė iš VIEŠPATIES Artumo, prarijo juos, ir jie numirė VIEŠPATIES akivaizdoje. ³ Tada Mozė tarė Aaronui: „Apie tai kalbėjo VIEŠPATS, pasakydamas:

‘Per esančius arti prie manęs

apreikšiu savo šventumą

ir visų žmonių akivaizdoje būsiu pašlovintas.’“

Bet Aaronas tylėjo. ⁴ Mozė pasišaukė Mišaelį ir Elcafaną, Aarono dėdės Uzielio sūnus, ir tarė jiems: „Prieikite ir nuneškite savo giminaičius nuo šventyklos priekio kur nors už stovyklos.“ ⁵ Jiedu priėjo ir išnešė juos, apsirengusius tunikomis, už stovyklos, kaip Mozė jiems buvo įsakęs. ⁶ O Aaronui ir jo sūnums Eleazarui bei Itamarui tarė: „Netaršykite sau plaukų, neplėšykite savo drabužių, kad kartais nenumirtumėte ir neužtrauktumėte rūstybės visai bendrijai. Jūsų giminės, visi Izraelio namai, apraudos VIEŠPATIES siųstą ugnį. ⁷ Nepasitraukite nuo Susitikimo Palapinės įėjimo, kad nenumirtumėte, nes VIEŠPATIES patepimo aliejus yra ant jūsų.“ Jie pasielgė, kaip Mozė buvo jiems įsakęs.

Nurodymai dėl kunigų elgesio

⁸ VIEŠPATS kalbėjo Aaronui, tardamas: ⁹ „Negerkite vyno ar svaigiųjų gėrimų nei tu, nei tavo sūnūs, kai jums reikia eiti į Susitikimo Palapinę, kad nenumirtumėte. Tai amžinas įstatas visoms jūsų kartoms, ¹⁰ nes jūs turite daryti skirtumą tarp to, kas šventa, ir to, kas prasta, tarp to, kas švaru, ir to, kas nešvaru; ¹¹ jūs turite mokyti izraelitus visų įstatų, kuriuos jiems paskelbė VIEŠPATS per Mozę.“

¹² Mozė kalbėjo Aaronui ir jo likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: „Paimkite javų atnašą, paliktą nuo VIEŠPAČIUI skirtų ugninių atnašų, ir suvalgykite ją neraugintą prie aukuro, nes ji ypač šventa. ¹³ Valgysite ją šventoje vietoje, nes tai tavo duoklė ir tavo sūnų duoklė iš ugninių atnašų VIEŠPAČIUI, nes taip man įsakyta. ¹⁴ Bet krūtinę, siūbuojamąją atnašą, ir mentę, dovanos atnašą, tu ir tavo sūnūs bei dukterys su tavimi galite valgyti bet kur švarioje vietoje, nes jie paskirti kaip duoklė tau ir tavo vaikams iš izraelitų bendravimo aukų. ¹⁵ Drauge su ugninės atnašos taukais jie atneš ir mentę, dovanos atnašą, ir krūtinę, siūbuojamąją atnašą, pakylėti kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie priklausys kaip duoklė tau ir tavo vaikams amžinai, kaip VIEŠPATS įsakė.“

¹⁶ Tada Mozė pakartotinai pasiteiravo apie aukos už nuodėmę ožį, o jis jau buvo sudegintas! Jis supyko ant Eleazaro ir Itamaro, likusių Aarono sūnų, ir tarė: ¹⁷ „Kodėl nesuvalgėte atnašos už nuodėmę šventoje vietoje? Juk ji ypač šventa, ir Dievas ją davė jums, kad nuvalytumėte bendrijos kaltę, atliktumėte permaldavimą jų labui VIEŠPATIES akivaizdoje! ¹⁸ Jos kraujo nebuvo atnešta į šventyklos vidų. Jūs turėjote suvalgyti ją tik šventykloje, kaip aš įsakiau.“ ¹⁹ O Aaronas kalbėjo Mozei: „Štai jie atnešė šiandien savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką VIEŠPATIES akivaizdon, ir tokie dalykai ištiko mane! Jei šiandien būčiau valgęs auką už nuodėmę, nejau tai būtų buvę malonu VIEŠPAČIUI?“ ²⁰ Mozė, tai girdėdamas, sutiko.