¹ Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. ² Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. ³ Jose gulėdavo daugybė ligonių ­ aklų, raišų, išsekusių. ⁵ Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. ⁶ Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ ⁷ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ ⁸ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ ⁹ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.

Toji diena buvo šabas. ¹⁰ Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ ¹¹ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ ¹² Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ ¹³ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.

¹⁴ Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ ¹⁵ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

Jėzus ir dangaus Tėvas

¹⁶ Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną.