⁹ Aš meldžiu už juos.

Ne už pasaulį meldžiu,

bet už tavo man pavestuosius.

Jie juk yra tavieji!

¹⁰ Ir visa, kas mano, yra tavo,

o kas tavo ­ tai mano,

ir aš pašlovintas juose.

¹¹ Aš jau nebe pasaulyje...

Jie dar pasaulyje,

o aš grįžtu pas tave.

Šventasis Tėve,

išlaikyk juos savo vardu,

kurį esi man davęs,

kad jie būtų viena kaip ir mes.

¹² Kol buvau su jais,

aš išlaikiau juos tavo vardu,

kurį esi man davęs,

išsaugojau juos,

ir nė vienas jų nepražuvo,

išskyrus pražūties sūnų;

taip išsipildė Raštas.

¹³ Dabar aš einu pas tave

ir tai kalbu pasaulyje,

kad jie turėtų savyje

manojo džiaugsmo pilnatvę.

¹⁴ Aš jiems perdaviau tavo žodį,

bet pasaulis jų nekentė,

nes jie ne iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

¹⁵ Aš neprašau,

kad juos paimtum iš pasaulio,

bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

¹⁶ Jie nėra iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

¹⁷ Pašventink juos tiesa!

Tavo žodis yra tiesa.

¹⁸ Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,

taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.

¹⁹ Dėl jų aš pašventinu save,

kad ir jie būtų pašventinti tiesa.