30 Aš ir Tėvas esame viena.“ 31 Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti. 32 O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ 33 Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu.“ 34 Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: Aš tariau: jūs esate dievai!? 35 Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. 36 Tad kaip jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: ‘Tu piktžodžiauji’, kai jis pareiškė: ‘Aš Dievo Sūnus!’? 37 Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi! 38 O jeigu darau ir manimi netikite, tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame.“ 39 Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų. | 
