¹¹ Aš ­ gerasis ganytojas.

Geras ganytojas

už avis guldo gyvybę.

¹² Samdinys, ne ganytojas,

kuriam avys ne savos,

pamatęs sėlinantį vilką,

palieka avis ir pabėga,

o vilkas puola jas ir išvaiko.

¹³ Samdinys pabėga, nes jis samdinys,

jam avys nerūpi.

¹⁴ Aš ­ gerasis ganytojas:

aš pažįstu savąsias,

ir manosios pažįsta mane,

¹⁵ kaip mane pažįsta Tėvas

ir aš pažįstu Tėvą.

Už avis aš guldau savo gyvybę.

¹⁶ Ir kitų avių dar turiu,

kurios ne iš šios avidės;

ir jas man reikia atvesti;

jos klausys mano balso,

ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

²⁷ Manosios avys klauso mano balso;

aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

²⁸ Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;

jos nežus per amžius,

ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

²⁹ Tėvas, kuris man jas davė,

yra aukščiau už viską,

ir niekas jų neišplėš

iš Tėvo rankos.

³⁰ Aš ir Tėvas esame viena.“