¹⁸ Taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,

pasigailėsiu jo trobų.

Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,

ir rūmai stovės ant savo pamatų.

¹⁹ Iš ten skambės padėkos giesmės

ir džiaugsmo balsai.

Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai,

padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki.

²⁰ Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,

o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.

Bausme lankysiu visus jų engėjus.

²¹ Jų vadas bus vienas iš jų pačių,

jų valdovas kils iš jų tarpo.

Jam leisiu artintis prie manęs laisvai,

nes kas kitas būtų toks drąsus,

kad išdrįstų artintis prie manęs? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

²² Taip jūs būsite mano tauta,

o aš būsiu jūsų Dievas.“