¹ Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo valdymo pradžioje Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba VIEŠPATS. Stovėk VIEŠPATIES Namų kieme. Skelbk visiems Judo miestų žmonėms, ateinantiems melstis į VIEŠPATIES Namus, visa, ką tau įsakau paskelbti. Nieko nepraleisk! ³ Galbūt jie paklausys ir sugrįš iš savo nedoro kelio. Tuomet apgailėsiu ir aš savo mintį apie nelaimę, kuria ketinu juos bausti už nedorus darbus. ⁴ Sakyk jiems: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Jei neklausysite manęs, nesielgsite pagal mokymą, kurį jums daviau, ⁵ neklausysite žodžių mano tarnų pranašų, kuriuos siunčiu primygtinai ir be perstojo, nors niekada jų ir neklausėte, ⁶ tai pasielgsiu su šiais Namais kaip su Šiloju, o šį miestą padarysiu keiksmažodžiu visoms žemės tautoms.’“

⁷ Kunigai, pranašai ir visi žmonės klausėsi Jeremijo, skelbiančio visus žodžius VIEŠPATIES Namuose. ⁸ Jeremijui baigus skelbti visa, ką VIEŠPATS jam buvo įsakęs paskelbti visai tautai, kunigai ir pranašai drauge su žmonėmis pastvėrė jį šaukdami: „Tu vertas mirties! ⁹ Kaip drįsti pranašauti VIEŠPATIES vardu: ‘Šiems Namams bus kaip Šilojui!’ ­ ir: ‘Tas miestas bus sunaikintas, liks be gyventojų’!“ Žmonių minia spietėsi apie Jeremiją VIEŠPATIES Namuose.

¹⁰ Išgirdę apie visa tai, Judo didžiūnai palypėjo iš karaliaus rūmų į VIEŠPATIES Namus ir susėdo savo krėsluose teisti VIEŠPATIES Namų Naujuosiuose vartuose. ¹¹ Kunigai ir pranašai pareiškė didžiūnams ir visai miniai: „Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi, nes, kaip patys savo ausimis girdėjote, pranašavo prieš šį miestą!“ ¹² Jeremijas atsakė didžiūnams ir visiems žmonėms: „Pats VIEŠPATS pasiuntė mane pranašauti šiems Namams ir šiam miestui visa, ką jūs girdėjote. ¹³ O dabar taisykite savo kelius ir darbus, klausykite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad VIEŠPATS apgailėtų savo mintį apie nelaimę, kuria jums grasina. ¹⁴ Žinoma, aš jūsų rankose. Darykite su manimi, kas atrodo gera ir teisinga jūsų akyse. ¹⁵ Tačiau gerai pagalvokite: nužudydami mane, užsitraukiate nekaltą kraują patys sau, miestui ir jo gyventojams, nes VIEŠPATS iš tikrųjų siuntė mane pas jus, kad išgirstumėte visus šiuos žodžius.“

¹⁶ Tada didžiūnai ir minia pareiškė kunigams ir pranašams: „Tas žmogus neturi būti baudžiamas mirties bausme! VIEŠPATIES, mūsų Dievo, vardu jis mums kalbėjo!“ ¹⁷ Dabar pakilo keletas krašto seniūnų ir kreipėsi į visą susirinkusią minią, sakydami: ¹⁸ „Kadaise, Judo karaliaus Ezekijo dienomis, Michėjas iš Morešeto pranašavo ir skelbė visai Judo tautai: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS.

Sionas bus nuartas kaip dirva,

Jeruzalė taps griuvėsių krūvomis,

o Šventyklos kalnas ­ gūbriu miške.’

¹⁹ Argi Judo karalius Ezekijas ir kas nors Judo karalystėje pasmerkė jį mirčiai? Juk jie verčiau pabijojo VIEŠPATIES ir stengėsi rasti jo malonę, idant VIEŠPATS pergalvotų savo mintį apie nelaimę, kuria buvo jiems grasinęs! O mes patys sau darome mirtiną skriaudą!“

Pranašo Ūrijo likimas

²⁰ Tuomet buvo ir kitas žmogus, pranašaujantis Dievo vardu, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat Jearimų. Jis pranašavo visai tą pat, ką Jeremijas tam miestui ir tam kraštui. ²¹ Karalius Jehojakimas, drauge su visais savo pareigūnais ir didžiūnais išgirdęs jo žodžius, norėjo jį nubausti mirtimi. Bet Ūrijas, tai išgirdęs, iš baimės pabėgo į Egiptą. ²² O karalius Jehojakimas pasiuntė Egiptan Achboro sūnų Elnataną su būriu vyrų. ²³ Jie paėmė Ūriją iš Egipto ir parvedė pas karalių Jehojakimą, o šis įsakė nužudyti jį kalaviju ir kūną išmesti į prastuomenės kapines.

²⁴ Ir tik dėl to, kad Šafano sūnus Ahikamas parėmė Jeremiją, jis nebuvo atiduotas miniai į rankas užmušti.

¹ Judo karaliaus Jošijo sūnaus Zedekijo valdymo pradžioje Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba VIEŠPATS. Pasidaryk pavalkus ir jungą ir užsidėk ant sprando. ³ Paskui pasiųsk juos Edomo, Moabo, Amono, Tyro ir Sidono karaliams per pasiuntinius, atvykusius pas Judo karalių Zedekiją. ⁴ Įpareigok juos savo valdovams pranešti: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip ir jūs kalbėsite savo valdovams. ⁵ Aš tas, kuris didžia jėga ir rankos galybe sukūrė žemę drauge su žmonija ir gyvūnija joje, ir duodu ją, kam noriu. ⁶ O dabar aš šiuos visus kraštus atidaviau savo tarnui Babilono karaliui Nebukadnecarui į rankas. Atidaviau net lauko žvėris, kad jam tarnautų. ⁷ Visos tautos bus pavaldžios jam, jo sūnui ir vaikaičiui, kol ateis ir jo kraštui laikas, kai jį patį daug tautų ir galingi karaliai pavergs. ⁸ Tuo tarpu jei kuri tauta ar karalystė nenorės būti pavaldi Babilono karaliui Nebukadnecarui ir savo sprando po Babilono karaliaus jungu nenulenks, tą tautą lankysiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kalaviju, badu ir maru, kol juos sunaikinsiu jo ranka.

⁹ O jūs neklausykite savo pranašų, žynių ir svajotojų, burtininkų ir raganių, kurie nesiliauja jums sakę: ‘Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!’ ¹⁰ Jie pranašauja jums melagystę, idant atstumtų jus nuo savo žemės, nes aš išblokšiu jus, ir jūs žūsite. ¹¹ O tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, paliksiu jos žemėje, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ dirbti ir gyventi.’

¹² Ir Judo karaliui Zedekijui kalbu visai tais pačiais žodžiais: ‘Palenkite savo sprandus po Babilono karaliaus jungu, būkite pavaldūs jam ir jo tautai, kad išliktumėte gyvi. ¹³ Kodėl gi tu ir tavo tauta turėtumėte žūti nuo kalavijo, bado ir maro, kaip VIEŠPATS grasė tautai, kuri nepasiduoda Babilono karaliui? ¹⁴ Neklausykite žodžių tų pranašų, kurie nesiliauja sakę: ‘Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!’ ­ nes jie jums pranašauja melagystę. ¹⁵ Ne, aš jų nesiunčiau! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Pranašaudami mano vardu, jie meluoja, tad turėsiu jus ištremti. Pražūsite jūs ir pranašai, kurie jums pranašauja.’

¹⁶ Kunigams ir visai tautai taip sakau: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Neklausykite žodžių savo pranašų, kurie jums pranašauja: ‘VIEŠPATIES Namų indai jau netrukus bus sugrąžinti iš Babilono’, ­ nes ką jie pranašauja ­ melas. ¹⁷ Neklausykite jų! Būkite pavaldūs Babilono karaliui, kad išliktumėte gyvi. Kam tas miestas turi virsti griuvėsiais? ¹⁸ Jeigu jie būtų pranašai ir jeigu VIEŠPATIES žodis būtų tikrai su jais, jie užtartų pas Galybių VIEŠPATĮ, kad VIEŠPATIES Namuose, Judo karaliaus rūmuose ir bet kur Jeruzalėje likę indai irgi nepatektų į Babiloną.’“ ¹⁹ Galybių VIEŠPATS taip kalba apie stulpus, jūrą, pastovus ir šiame mieste užsilikusius rykus, ²⁰ kurių Babilono karalius Nebukadnecaras nepaėmė, ištremdamas Judo karalių Jehojakimo sūnų Jechoniją drauge su Judo ir Jeruzalės diduomene į Babiloną. ²¹ Tikrai taip sako Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie užsilikusius indus VIEŠPATIES Namuose, Judo karaliaus rūmuose ir Jeruzalėje: ²² „Į Babiloną jie bus išgabenti. Ten ir pasiliks iki tos dienos, kai jais pasirūpinsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis. Tada juos pargabensiu atgal ir sugrąžinsiu į šią vietą.“