¹¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ ­ „Migdolmedžio šaką“, ­ atsakiau. ¹² Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį.“

¹³ Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ ­ „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, ­ atsakiau.

¹⁴ Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!

¹⁵ Štai aš šaukiu visas šiaurės karalystes, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Jos ateis, ir kiekvienas karalius pasistatys

savo sostą prie Jeruzalės vartų,

priešais jos mūro sieną

ir prieš visus Judo miestus.

¹⁶ Taip aš ištarsiu jiems savo nuosprendį

už visą jų nedorumą,

už tai, kad jie mane paliko,

degino smilkalus kitiems dievams

ir garbino savo pačių rankų dirbinius.

¹⁷ Ogi tu susijuosk strėnas!

Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!

Nepalūžk nuo jų,

kad nepalaužčiau tavęs jų akyse!

¹⁸ O aš štai šiandien padariau tave

sutvirtintu miestu,

geležies stulpu ir vario siena,

kad stovėtum prieš visą kraštą:

prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,

prieš kunigus ir visą liaudį.

¹⁹ Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs,

nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.