¹ Kai būsi įžengęs į kraštą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveldą, ir užėmęs įsikursi jame, ² paimsi pirmienas iš įvairių žemės vaisių, nuimtų pjūties metu iš krašto, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, ir, sudėjęs juos į pintinę, eisi į vietą, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, išrinks savo vardui kaip buveinę, ³ nueisi pas kunigą, turintį valdžią tomis dienomis, ir tarsi jam: ‘Šiandien aš pareiškiu VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kad įžengiau į kraštą, kurį VIEŠPATS mūsų protėviams prisiekė duoti mums.’ ⁴ Kunigui paėmus iš tavo rankos pintinę ir padėjus ją priešais VIEŠPATIES, tavo Dievo, aukurą, ⁵ tu pareikši VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano protėvis buvo klajoklis aramėjas, kuris nuėjo į Egiptą su maža šeimyna, gyveno ten kaip ateivis ir išaugo į didžią tautą, stiprią ir gausingą. ⁶ Egiptiečiai elgėsi su mumis žiauriai ir engė mus, užkraudami mums eiti sunkų lažą. ⁷ Mes šaukėmės VIEŠPATIES, savo protėvių Dievo; VIEŠPATS išgirdo mūsų balsą ir pažvelgė į mūsų kančią, vargus ir priespaudą. ⁸ VIEŠPATS išvedė mus iš Egipto galingu kumščiu ir pakelta ranka, siaubą keliančia galybe, ženklais ir nuostabiais darbais. ⁹ Jis įvedė mus į šią vietą ir davė mums šį kraštą ­ kraštą, tekantį pienu ir medumi. ¹⁰ Todėl dabar aukoju pirmienas dirvų, kurias tu, VIEŠPATIE, esi man davęs.’ Paliksi pintinę VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje ir sukniubsi prieš VIEŠPATĮ, savo Dievą. ¹¹ Tada džiaugsiesi, drauge su levitu ir ateiviu, gyvenančiu su tavimi, visu geru, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, yra davęs tau ir tavo namams.

Malda atnašaujant dešimtinę

¹² Kai trečiaisiais metais, kurie yra dešimtinės metai, būsi visiškai atidėjęs į šalį visą savo derliaus dešimtinę ir atidavęs ją levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kad jie galėtų pavalgyti iki soties tavo gyvenvietėse, ¹³ tarsi VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Paėmiau iš namų, kas šventa, ir atidaviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei pagal visą įsakymą, kurį esi man davęs. Nė vieno tavo įsakymų nei peržengiau, nei užmiršau: ¹⁴ nevalgiau nieko iš dešimtinės liūdėdamas; nepaėmiau jos iš namų, būdamas nešvarus; nepaaukojau nieko iš jos mirusiesiems. Klausiau VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, vykdydamas visa, ką esi man įsakęs. ¹⁵ Pažvelk žemyn iš savo šventosios buveinės, iš dangaus, ir palaimink savo tautą Izraelį bei žemę, kurią esi mums davęs, kaip prisiekei mūsų protėviams, ­ kraštą, tekantį pienu ir medumi.’

Sandora

¹⁶ VIEŠPATS, tavo Dievas, įsako tau šią dieną vykdyti šiuos įstatus ir įsakus, ištikimai vykdyti visa širdimi ir visa siela. ¹⁷ Šiandien tu patvirtinai, kad VIEŠPATS yra tavo Dievas, kad eisi jo keliais, laikysiesi jo įstatų, įsakymų bei įsakų ir klausysi jo balso. ¹⁸ Šiandien ir VIEŠPATS patvirtino, kaip yra tau pažadėjęs, kad tu esi jo branginama tauta, kuri laikysis visų jo įsakymų, ¹⁹ kad viršum visų savo sukurtų tautų jis išaukštins tave gyriumi, garsu bei garbe ir kad tu būsi šventa tauta VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip jis yra tau pažadėjęs.“

¹ Tada Mozė drauge su Izraelio seniūnais įsakė žmonėms, tardamas: „Laikykitės visų įsakymų, kuriuos šiandien jums duodu. ² Tą dieną, kai būsite perėję per Jordaną į kraštą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, sustatysi didelius akmenis, aptinkuosi juos ³ ir užrašysi ant jų visus šio Įstatymo žodžius. Kai būsite perėję, kad įžengtumėte į kraštą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, kraštą, tekantį pienu ir medumi, kaip VIEŠPATS, tavo protėvių Dievas, tau pažadėjo, ⁴ ­ taigi, kai būsite perėję per Jordaną, sustatysite tuos akmenis, kaip šiandien jums įsakau, ant Ebalo kalno ir aptinkuosi juos. ⁵ Ten pastatysi ir aukurą VIEŠPAČIUI, savo Dievui, aukurą iš akmenų. Netašyk jų geležiniu įrankiu. ⁶ Iš netašytų akmenų turi pastatyti VIEŠPATIES, savo Dievo, aukurą. Tada atnašauk ant jo deginamąsias aukas VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ⁷ aukok bendravimo aukas ir valgyk jas ten, džiaugdamasis VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje. ⁸ O visus šio Įstatymo žodžius labai aiškiai parašysi ant anų akmenų.“

⁹ Mozė drauge su levitais kunigais kalbėjo visam Izraeliui, tardamas: „Tylėk ir klausykis, Izraeli! Šią dieną tapai VIEŠPATIES, savo Dievo, tauta. ¹⁰ Todėl klausyk VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir laikykis jo įsakymų ir įstatų, kuriuos tau šiandien duodu.“

¹¹ Tą pačią dieną Mozė davė žmonėms šį įsakymą: ¹² „Kai būsite perėję per Jordaną, šios giminės ­ Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Juozapas ir Benjaminas ­ stos ant Garizimo kalno ištarti tautai palaiminimo. ¹³ O prakeikimui ištarti stos ant Ebalo kalno šios giminės: Rubenas, Gadas, Ašeras, Zabulonas, Danas ir Naftalis.

Dvylika prakeikimų

¹⁴ Tada levitai garsiai paskelbs visiems izraelitams:

¹⁵ ‘Prakeiktas žmogus, kuris meistro rankų darbu daro stabą ar lieja atvaizdą, pasibjaurėtiną VIEŠPAČIUI, ir slapta jį stato!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

¹⁶ ‘Prakeiktas, kas užgauna savo tėvą ir motiną!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

¹⁷ ‘Prakeiktas, kas perkelia savo kaimyno ežiaženklį!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

¹⁸ ‘Prakeiktas, kas suklaidina aklą žmogų kelyje!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

¹⁹ ‘Prakeiktas, kas pažeidžia ateivio, našlaičio ir našlės teises!’ O visi atsakys: ‘Amen!’

²⁰ ‘Prakeiktas, kas sugula su savo tėvo žmona, nes jis nukelia savo tėvo antklodę!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²¹ ‘Prakeiktas, kas sueina su bet kokiu gyvuliu!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²² ‘Prakeiktas, kas sugula su savo seserimi, savo tėvo dukterimi ar savo motinos dukterimi!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²³ ‘Prakeiktas, kas sugula su savo uošve!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²⁴ ‘Prakeiktas, kas slapta užmuša savo artimą!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²⁵ ‘Prakeiktas, kas apsiima už kyšį pralieti nekaltą kraują!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’

²⁶ ‘Prakeiktas, kas nesilaikys šio Įstatymo žodžių ir nevykdys!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’