¹ Mylėkite teisumą, žemės valdovai,

būkite atviri Viešpačiui,

ieškokite jo tyra širdimi.

² Juk jis leidžiasi surandamas tų, kurie jo negundo,

jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki.

³ Sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo,

o jo bandoma galybė apstulbina kvailius.

⁴ Išmintis niekada neateis į piktos valios sielą,

negyvens nuodėmės pavergtame kūne.

⁵ Juk šventoji auklėjimo dvasia bėgs nuo apgaulės,

pasitrauks nuo kvailų svarstymų

ir bus išguita ateinančios neteisybės.

⁶ Išmintis yra žmogų mylinti dvasia,

tačiau ji neišlaisvina piktžodžiautojo

iš jo žodžių kaltės,

nes Dievas yra jo slapčiausių minčių liudytojas,

tikrai stebi žmogaus širdį ir klausosi jo liežuvio.

⁷ Juk Viešpaties dvasia pripildo pasaulį,

ir tas, kuris visa palaiko, žino, ką žmogus sako,

⁸ todėl nė vienas, kalbantis pikta, neliks neišgirstas,

ir neaplenks jo teisingumas.

⁹ Nedorėlio kėslai bus ištirti,

ir pranešimas apie jo žodžius pasieks Viešpatį,

paliudydamas jo nusikaltimus.

¹⁰ Budri ausis girdi visa,

net murmėjimo šnabždesys neliks neišgirstas.

¹¹ Tad saugokitės tuščio murmėjimo,

sulaikykite liežuvį nuo šmeižtų,

nes ir slapta tartas žodis nelieka be atgarsio,

o meluojanti burna sunaikina sielą.

¹² Nesipirškite mirčiai savo gyvenimo paklydimais,

neužsitraukite žūties savo rankų darbais.

¹³ Dievas nepadarė mirties

ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi,

¹⁴ jis sukūrė visa, kad būtų.

Visi pasaulio kūriniai savaime sveiki,

jie neturi mirtinų nuodų,

mirusiųjų pasaulis žemėje neviešpatauja,

¹⁵ nes teisumas nemarus.

Nedorėlių samprotavimai

¹⁶ Bet nedori žmonės darbu ir žodžiu prisišaukė mirtį,

laikydami ją drauge,

ilgėjosi jos ir sudarė su ja sandorą,

nes jiems dera būti kartu su ja.