¹⁴ Tris kartus per metus švęsi man iškilmę. ¹⁵ Švęsi Neraugintosios duonos šventę. Kaip įsakiau, valgysi neraugintą duoną septynias dienas abibo mėnesį paskirtu laiku, nes tada tu išėjai iš Egipto.

Nė vienas nepasirodys mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.

¹⁶ Švęsi Pjūties šventę ­ pirmienas savo triūso ir lauko pasėlių. Švęsi Derliaus nuėmimo šventę metų pabaigoje, kai būsi surinkęs iš laukų savo triūso vaisius. ¹⁷ Tris kartus per metus visi tavo vyriškiai pasirodys Viešpaties DIEVO akivaizdoje.

¹⁸ Neatnašausi mano aukų kraujo su rauginta duona nei paliksi mano iškilmės aukų taukus ligi ryto.

¹⁹ Į VIEŠPATIES, savo Dievo, Namus atneši rinktinių savo žemės pirmienų.

Nevirsi ožiuko jo motinos piene.

Atpildas už ištikimybę

²⁰ Štai siunčiu aš angelą pirma tavęs saugoti tave kelyje ir nuvesti į vietą, kurią parengiau. ²¹ Būk jam atidus ir klausyk jo balso. Nemaištauk prieš jį, nes jis neatleis jūsų nusikaltimo. Jis turi mano vardą.

²² Bet jei paklusi jo balsui ir darysi visa, ką sakau, aš būsiu priešas tavo priešų ir nedraugas tavo nedraugų.

²³ Kai mano angelas, eidamas pirma tavęs, atves tave pas amoritus, hetitus, perizus, kanaaniečius, hivus bei jebusiečius, ir aš juos išnaikinsiu, ²⁴ nesilenksi jų dievams, negarbinsi jų ir nemėgdžiosi jų apeigų, bet nuversi juos ir sutrupinsi jų stulpus. ²⁵ Garbinsite VIEŠPATĮ, savo Dievą. Aš laiminsiu tavo duoną ir tavo vandenį. Atitrauksiu nuo tavęs ligas. ²⁶ Tavo žemėje nė viena moteris nekentės persileidimo nei nevaisingumo. Duosiu tau džiaugtis per visą gyvenimą. ²⁷ Pasiųsiu savo baimę pirma tavęs, sugluminsiu visas tautas, su kuriomis susidursi, ir priversiu tavo priešus nuo tavęs bėgti. ²⁸ Pasiųsiu širšes pirma tavęs hivams, kanaaniečiams ir hetitams išvaryti. ²⁹ Neišvarysiu jų tau iš akių per vienerius metus, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų tau žalingų laukinių žvėrių. ³⁰ Pamažu juos varysiu tau iš akių, kolei tu pagausėsi ir paveldėsi kraštą. ³¹ Nustatysiu tavo sienas nuo Nendrių jūros iki Filistinų jūros ir nuo dykumos iki Upės. Į rankas tau perduosiu krašto gyventojus, o tu juos išvarysi sau iš akių. ³² Nedarysi su jais ar jų dievais jokios sandoros. ³³ Tavo krašte jie neliks gyventi, kad nepaskatintų tavęs man nusidėti, nes, jei jų dievus imtum garbinti, tai tau tikrai būtų spąstai.“

¹ Tada Mozei jis tarė: „Užkopkite pas VIEŠPATĮ, tu ir Aaronas, Nadabas bei Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio seniūnų. Pagarbinkite iš tolo. ² Tik Mozė teprisiartina prie VIEŠPATIES. Bet kiti žmonės nesiartins nei kops su juo į kalną.“

³ Mozė atėjo ir pakartojo žmonėms visus VIEŠPATIES žodžius ir įsakus. Visi žmonės vienu balsu atsakė, tardami: „Vykdysime visa, ką VIEŠPATS pasakė.“ ⁴ Tada Mozė surašė visus VIEŠPATIES žodžius. Atsikėlęs anksti kitą rytą, jis pastatė kalno papėdėje aukurą su dvylika akmeninių stulpų dvylikai Izraelio giminių. ⁵ Jis paskyrė keletą jaunų vyrų iš Izraelio vaikų atnašauti deginamąsias aukas ir aukoti jaučius kaip bendravimo aukas VIEŠPAČIUI. ⁶ Pusę kraujo Mozė pasėmė ir supylė į dubenis, o kitą pusę kraujo išliejo ant aukuro. ⁷ Tada, paėmęs Sandoros knygą, Mozė garsiai ją perskaitė žmonėms. O žmonės sakė: „Visa, ką VIEŠPATS pasakė, vykdysime ir būsime klusnūs.“ ⁸ Mozė paėmė kraujo ir pašlakstė juo žmones, tardamas: „Tai kraujas Sandoros, kurią VIEŠPATS sudarė su jumis pagal visus šiuos žodžius.“

⁹ Tada Mozė ir Aaronas, Nadabas ir Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio seniūnų užkopė į kalną ¹⁰ ir matė Izraelio Dievą. Po jo kojomis buvo tarsi safyro asla, tarsi pats dangaus skaidrumas. ¹¹ Dievas nepakėlė rankos prieš Izraelio tautos vadus; po Dievo regėjimo jie galėjo valgyti ir gerti.

¹² VIEŠPATS tarė Mozei: „Užkopk pas mane į kalną ir ten lauk. Tau duosiu akmens plokštes su įstatymu ir įsakymais, kuriuos surašiau jiems pamokyti.“ ¹³ Taigi Mozė ir jo palydovas Jozuė pakilo kopti. Mozė užkopė ant Dievo kalno. ¹⁴ Seniūnams jis buvo pasakęs: „Laukite mūsų čia, kol sugrįšime. Žiūrėkite, turite prie savęs Aaroną ir Hūrą. Jei kam iškiltų koks reikalas, į juos tesikreipia.“

¹⁵ Tada Mozė užkopė ant kalno, ir debesis uždengė kalną. ¹⁶ VIEŠPATIES šlovė apgaubė Sinajaus kalną, ir debesis jį dengė šešias dienas. Septintą dieną jis pašaukė Mozę iš debesies. ¹⁷ VIEŠPATIES šlovės pavidalas izraelitų akims atrodė tarsi ryjanti ugnis kalno viršūnėje. ¹⁸ Mozė įėjo į debesį ir užkopė ant kalno. Ant kalno Mozė išbuvo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ² „Paliepk izraelitams atidėti man atnašų. Priimsite man atnašą iš visų, kurių širdis skatina tai padaryti. ³ Au~kos, kurias man iš jų priimsite, yra tokios: auksas, sidabras ir varis, ⁴ mėlynõs, violetinės ir tamsiai raudonos spalvos siūlai, plona drobė ir ožkų vilnos, ⁵ išdirbti avikailiai, tehašimo oda ir akacijos mediena, ⁶ aliejus žibintams, balzamas patepimų aliejui ir kvapiajam smilkalui, ⁷ lazurito akmenys bei brangakmeniai efodui bei krūtinės dėklui. ⁸ Tepadaro jie man šventyklą, idant galėčiau gyventi tarp jų. ⁹ Tiksliai, kaip tau rodau ­ pagal Padangtės ir viso jos apstatymo pavyzdį, ­ taip turite ją padaryti.

Sandoros Skrynia

¹⁰ Tebūna padaryta iš akacijos medžio skrynia pustrečios uolekties ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. ¹¹ Aptrauksi ją grynu auksu ­ paauksuosi iš vidaus ir iš lauko ­ ir aplinkui uždėsi ant jos aukso apvadą. ¹² Nuliesi jai keturis aukso žiedus ir pritaisysi prie keturių kojų: du žiedus viename šone ir du žiedus kitame šone. ¹³ Padarysi iš akacijos medžio karteles ir jas paauksuosi. ¹⁴ Karteles įversi į žiedus skrynios šonuose skryniai nešti. ¹⁵ Kartelės liks nuolatos skrynios žieduose; jos nebus iš jų ištraukiamos. ¹⁶ Į skrynią padėsi Sandoros plokštes, kurias tau duosiu.

¹⁷ Tada iš gryno aukso padarysi malonės sostą pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio. ¹⁸ Nukalsi iš aukso du kerubus; padirbsi juos iš kalstyto aukso prie abiejų malonės sosto galų. ¹⁹ Padirbk vieną kerubą viename gale ir kitą kerubą kitame gale; padirbsi kerubus, sujungtus su malonės sostu prie abiejų jo galų. ²⁰ Kerubai turės išskleistus sparnus ir savo sparnais dengs malonės sostą. Jiedu bus vienas priešais kitą, bet jų veidai bus atgręžti į malonės sostą. ²¹ Malonės sostą uždėsi ant skrynios viršaus; į skrynią įdėsi Sandoros plokštes, kurias tau duosiu. ²² Ten aš susitiksiu su tavimi ir nuo malonės sosto viršaus ­ tarp dviejų kerubų, esančių viršum Sandoros Skrynios ­ pasakysiu tau visa, ką per tave noriu įsakyti izraelitams.

Atnašų stalas

²³ Padarysi iš akacijos medžio stalą dviejų uolekčių ilgio, vienos uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. ²⁴ Aptrauksi jį grynu auksu ir viršų aplenksi aukso apvadu. ²⁵ Padarysi aplink jį plaštakos platumo briauną, o aplink briauną ­ aukso apvadą. ²⁶ Nuliesi jam keturis aukso žiedus ir pritaisysi ant keturių kampų prie keturių kojų. ²⁷ Žiedai, laikantys karteles stalui nešti, bus prie pat briaunos. ²⁸ Karteles padirbsi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu. Jomis bus nešamas stalas. ²⁹ Stalo lėkštes ir indus smilkalams, dubenis ir ąsočius liejamosioms atnašoms padirbsi iš gryno aukso. ³⁰ Ant stalo nuolat mano akivaizdoje laikysi padėtinę duoną.

Septynšakė žvakidė

³¹ Padarysi iš gryno aukso žvakidę. Žvakidės stovas ir kotas turės būti nukalti; taurelės, galvutės ir vainiklapiai turės būti iš vieno gabalo su žvakide. ³² Šešios šakos turės eiti iš jos šonų: trys šakos ­ iš vieno šono ir trys šakos ­ iš kito. ³³ Trys migdolo žiedo pavidalo taurelės, kiekviena su galvute ir vainiklapiais, ant vienos šakos, ir trys migdolo žiedo pavidalo taurelės, kiekviena su galvute ir vainiklapiais, ant kitos šakos. Tokios bus visos šešios iš žvakidės išeinančios šakos. ³⁴ Ant žvakidės koto bus keturios migdolo žiedo pavidalo taurelės, kiekviena su savo galvute ir vainiklapiais. ³⁵ Galvutė iš to paties gabalo bus po pirmąja šakų pora, galvutė iš to paties gabalo bus po antrąja šakų pora ir galvutė iš to paties gabalo bus po trečiąja šakų pora. Taigi bus po galvutę visoms šešioms šakoms, išeinančioms iš žvakidės. ³⁶ Galvutės ir jų šakos bus iš to paties gabalo, visos nukaltos iš gryno aukso. ³⁷ Padarysi jai septynis žibintus. Žibintai turi būti ant jos padėti taip, kad apšviestų vietą žvakidės priekyje. ³⁸ Žnyplės ir padėklai turi būti iš gryno aukso. ³⁹ Žvakidė ir jos reikmenys turi būti padirbti iš vieno talento gryno aukso. ⁴⁰ Žiūrėk, kad juos padarytum pagal pavyzdį, parodytą tau ant kalno.