²³ Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įkalinti ir sergimi įstatymo, kol apsireikš tikėjimas. ²⁴ Taigi įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. ²⁵ Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. ²⁶ Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. ²⁷ Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. ²⁸ Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! ²⁹ O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.

¹ Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas; ² jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. ³ Taip buvo ir mums: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. ⁴ Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, ⁵ kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. ⁶ Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ ⁷ Tad tu jau nebe vergas, bet įsūnis, o jeigu įsūnis, tai Dievo valia esi ir paveldėtojas.

⁸ Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro jokie dievai. ⁹ Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi jūs galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! ¹⁰ Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų... ¹¹ Aš tikrai baiminuosi dėl jūsų: kad kartais nebūčiau veltui triūsęs jūsų labui.

Asmeniški įspėjimai

¹² Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę. ¹³ Jūs žinote, kad pirmą kartą jums paskelbiau gerąją naujieną sirgdamas. ¹⁴ Mano kūno negalia buvo jums išmėginimas, bet jūs jo nepaniekinote ir neatmetėte, o mane priėmėte kaip Dievo pasiuntinį, kaip patį Kristų Jėzų. ¹⁵ Kurgi dabar tas jūsų džiaugsmingasis priėmimas? Juk aš galiu paliudyti, kad įmanydami jūs būtumėte išsilupę akis ir atidavę man. ¹⁶ Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?!

¹⁷ Anie jus vilioja ne kilniais sumetimais. Jie norėtų jus atitraukti, kad prisirištumėte prie jų. ¹⁸ Gražu patirti taurų prisirišimą visada, o ne vien kai esu pas jus, ¹⁹ mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas. ²⁰ Aš norėčiau būti dabar pas jus, kad žinočiau, kaip prabilti, nes neišmanau, ką man su jumis daryti.

Pažado vaikai

²¹ Pasakykite man jūs, norintys būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo? ²² Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. ²³ Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios ­ dėl pažado. ²⁴ Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys ­ tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara. ²⁵ Hagara ­ tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. ²⁶ Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, ²⁷ nes parašyta:

Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei!

Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų!

Juk apleistoji turi daug vaikų,

daugiau negu turinčioji vyrą.

²⁸ Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. ²⁹ Bet kaip tada gimusis pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. ³⁰ O ką gi sako Raštas? ­ Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. ³¹ Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.