Timotiejus ir Epafroditas

¹⁹ Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau ramus, sužinojęs, kaip jums sekasi. ²⁰ Mat neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. ²¹ Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos. ²² O apie jį žinote, kad jis tinkamas, nes Evangelijos labui jis su manimi tarnavo kaip sūnus su tėvu. ²³ Taigi, kai tik paaiškės mano byla, turiu viltį tučtuojau jį pasiųsti. ²⁴ Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus.

²⁵ Aš dar nusprendžiau, jog būtina siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir bendražygį, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano varguose. ²⁶ Jis labai jūsų pasiilgo ir sielojosi, kad išgirdote apie jo ligą. ²⁷ O jis buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto. ²⁸ Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip neliūdėčiau. ²⁹ Priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones, ³⁰ nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti.

¹ O šiaip jau, mano broliai, džiaukitės Viešpatyje! Man rašyti vis tą patį nesunku, o jums tai pastiprinimas. ² Sergėkitės šunų, sergėkitės netikrų darbininkų, saugokitės apsipjaustėlių! ³ Tikrieji apipjaustytieji esame mes, kurie tarnaujame Dievui jo Dvasia, didžiuojamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu.