¹ Pirmais Persijos karaliaus Kyro metais, kad būtų įvykdytas per Jeremiją tartas VIEŠPATIES žodis, VIEŠPATS įkvėpė Persijos karalių Kyrą visai karalystei ir žodžiu, ir raštu paskelbti tokį įsaką: ² „Taip kalbėjo Persijos karalius Kyras: ‘VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. ³ Visi, kas iš jūsų priklauso jo tautai ­ tebūna jų Dievas su jais! ­ tesileidžia kelionėn į Jeruzalę Jude atstatyti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Namų Jeruzalėje. ⁴ Visus išlikusius, kad ir kur jie gyventų, teparemia jų vietovių žmonės auksu ir sidabru, daiktais ir galvijais kartu su geros valios atnašomis Dievo Namams Jeruzalėje.’“

Tremtinių grįžimas

⁵ Judo ir Benjamino šeimų galvos, kunigai ir levitai, kurių dvasią Dievas iš tikrųjų buvo įkvėpęs tai daryti, pasiruošė vykti ir atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje. ⁶ Visi jų kaimynai parėmė juos sidabro reikmenimis, auksu, daiktais, galvijais ir vertingomis dovanomis kartu su tuo, kas buvo duota kaip geros valios atnaša. ⁷ Be to, karalius Kyras perdavė VIEŠPATIES Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo išgabenęs iš Jeruzalės ir padėjęs į savo dievų namus. ⁸ Persijos karalius Kyras padavė juos iždininkui Mitredatui, kuris juos perdavė Judo vadui Šešbacarui. ⁹ O jų buvo tiek: trisdešimt aukso lėkščių, tūkstantis sidabro lėkščių, dvidešimt devyni peiliai, ¹⁰ trisdešimt aukso dubenų, keturi šimtai dešimt įvairių sidabro dubenų, tūkstantis įvairių reikmenų, ¹¹ iš viso penki tūkstančiai keturi šimtai aukso ir sidabro indų. Juos visus Šešbacaras pasiėmė drauge, vesdamas tremtinius iš Babilono į Jeruzalę.

¹ Štai parkeliavę iš tremties nelaisvės [Judo] srities žmonės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo išvaręs į Babilono tremtį, sugrįžę į Jeruzalę ir Judą, visi į savo miestus, ² parkeliavę drauge su Zerubabeliu, Jozue, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechaju, Bilšanu, Misparu, Bigvaju, Rehumu, Baana.

Izraelio tautos vyrų skaičius: ³ Parošo palikuonių du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du, ⁴ Šefatijos palikuonių trys šimtai septyniasdešimt du, ⁵ Aracho palikuonių septyni šimtai septyniasdešimt penki, ⁶ Pahat Moabo, tai yra Ješūvos ir Joabo, palikuonių du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika, ⁷ Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ⁸ Zatuvo palikuonių devyni šimtai keturiasdešimt penki, ⁹ Zakajo palikuonių septyni šimtai šešiasdešimt, ¹⁰ Banio palikuonių šeši šimtai keturiasdešimt du, ¹¹ Bebajo palikuonių šeši šimtai dvidešimt trys, ¹² Azgado palikuonių tūkstantis du šimtai dvidešimt du, ¹³ Adonikamo palikuonių šeši šimtai šešiasdešimt šeši, ¹⁴ Bigvajo palikuonių tūkstantis penkiasdešimt šeši, ¹⁵ Adino palikuonių keturi šimtai penkiasdešimt keturi, ¹⁶ Atero, tai yra Jehizkijos, palikuonių devyniasdešimt aštuoni, ¹⁷ Becajo palikuonių trys šimtai dvidešimt trys, ¹⁸ Joros palikuonių šimtas dvylika, ¹⁹ Hašumo palikuonių du šimtai dvidešimt trys, ²⁰ Gibaro palikuonių devyniasdešimt penki, ²¹ Betliejaus palikuonių šimtas dvidešimt trys, ²² žmonių iš Netofos penkiasdešimt šeši, ²³ žmonių iš Anatoto šimtas dvidešimt aštuoni, ²⁴ Azmaveto palikuonių keturiasdešimt du, ²⁵ Kirjat Arimų, Kefyros ir Beeroto palikuonių septyni šimtai keturiasdešimt trys, ²⁶ Ramos ir Gebos palikuonių šeši šimtai dvidešimt vienas, ²⁷ žmonių iš Michmašo šimtas dvidešimt du, ²⁸ žmonių iš Betelio ir Ajo du šimtai dvidešimt trys, ²⁹ Nebojo palikuonių penkiasdešimt du, ³⁰ Magbišo palikuonių šimtas penkiasdešimt šeši, ³¹ kito Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ³² Harimo palikuonių trys šimtai dvidešimt, ³³ Lodo, Hadido ir Onojo palikuonių septyni šimtai dvidešimt penki, ³⁴ Jericho palikuonių trys šimtai keturiasdešimt penki, ³⁵ Senavos palikuonių trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

³⁶ Kunigų: Jedajos, Jozuės namų, palikuonių devyni šimtai septyniasdešimt trys, ³⁷ Imero palikuonių tūkstantis penkiasdešimt du, ³⁸ Pašhūro palikuonių tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni, ³⁹ Harimo palikuonių tūkstantis septyniolika.

⁴⁰ Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos palikuonių septyniasdešimt keturi.

⁴¹ Giesmininkų: Asafo palikuonių šimtas dvidešimt aštuoni.

⁴² Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių iš viso šimtas trisdešimt devyni.

⁴³ Šventyklos tarnų: Cihos palikuonys, Hasufos palikuonys, Tabaoto palikuonys, ⁴⁴ Keros palikuonys, Siachos palikuonys, Padono palikuonys, ⁴⁵ Lebanos palikuonys, Hagabos palikuonys, Akubo palikuonys, ⁴⁶ Hagabo palikuonys, Šalmajo palikuonys, Hanano palikuonys, ⁴⁷ Gidelio palikuonys, Gaharo palikuonys, Reajos palikuonys, ⁴⁸ Recino palikuonys, Nekodos palikuonys, Gazamo palikuonys, ⁴⁹ Uzos palikuonys, Paseacho palikuonys, Besajo palikuonys, ⁵⁰ Asnos palikuonys, Meunimo palikuonys, nefusiečių palikuonys, ⁵¹ Bakbuko palikuonys, Hakufos palikuonys, Harhūro palikuonys, ⁵² Bacluto palikuonys, Mehidos palikuonys, Haršos palikuonys, ⁵³ Barkoso palikuonys, Siseros palikuonys, Temacho palikuonys, ⁵⁴ Neciaho palikuonys ir Hatifos palikuonys.

⁵⁵ Saliamono vergų palikuonių: Sotajo palikuonys, Ha Sofereto palikuonys, Perudos palikuonys, ⁵⁶ Jaalos palikuonys, Darkono palikuonys, Gidelio palikuonys, ⁵⁷ Šefatijos palikuonys, Hatilo palikuonys, Pocheret Cebaimo palikuonys ir Amio palikuonys.

⁵⁸ Iš viso Šventyklos tarnų ir Saliamono vergų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

⁵⁹ O štai sugrįžusieji iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adano ir Imero, nors ir negalėjusieji įrodyti, kad jų protėvių namai ar kilmė buvo izraelitiška: ⁶⁰ Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt du. ⁶¹ Taip pat kunigai: iš palikuonių Hobajos, Hakoco ir Barzilajo, kuris buvo vedęs vieną iš Barzilajo Gileadiečio dukterų ir buvo vadinamas jų vardu. ⁶² Jie ieškojo savo šeimos kilmės įrašų, bet negalėjo rasti, todėl buvo pripažinti kunigo tarnybai nešvarūs. ⁶³ Valdytojas įsakė jiems nevalgyti švenčiausiųjų valgių, kol nekils kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.

⁶⁴ Visą bendriją sudarė keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁵ neskaitant jų tarnų bei tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Jie turėjo ir du šimtus giesmininkų bei giesmininkių. ⁶⁶ Jų arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁷ kupranugarių keturi šimtai trisdešimt penki ir asilų šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

⁶⁸ Vos atvykus prie VIEŠPATIES Namų vietos Jeruzalėje, kai kurie šeimų galvos davė geros valios atnašą Dievo Namams atstatyti toje pačioje vietoje. ⁶⁹ Pagal savo išteklius jie davė statybos iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį aukso darikų, penkis tūkstančius sidabro minų ir šimtą kunigiškų apdarų.

⁷⁰ Kunigai, levitai ir kai kurie iš paprastų žmonių apsigyveno Jeruzalėje ir jos apylinkėse, o giesmininkai, vartininkai ir Šventyklos tarnai ­ savo miestuose. Taip visi izraelitai gyveno savo miestuose.