¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, atsuk veidą į Seyro kalną ir pranašauk jam. ³ Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Aš prieš tave, Seyro kalne!

Keliu prieš tave ranką,

kad padaryčiau iš tavęs tuščius tyrus.

⁴ Tavo miestus paversiu griuvėsiais;

tu pavirsi tyrais

ir žinosi, kad aš esu VIEŠPATS.

⁵ Kadangi puoselėjai amžiną nesantaiką ir, atėjus jų galutinės bausmės laikui, išdavei Izraelio žmones kalavijui jų nelaimės metu, ⁶ kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ atiduodu tave kraujui, kraujas seks tau įkandin. Dėl to, kad nekentei savo giminaičių, sekios paskui tave kraujo praliejimas. ⁷ Paversiu Seyro kalną tuščiais tyrais, neleisiu niekam į juos eiti ar iš jų išeiti. ⁸ Pripildysiu jo kalnus žuvusių; ant tavo kalvų, tavo slėniuose ir upių vagose gulės kritusieji nuo kalavijo. ⁹ Paversiu tave amžinais tyrais; tavo miestai bus negyvenami. Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.’

¹⁰ Kadangi manei: ‘Abi šios tautos ir abu šie kraštai yra mano; mes juos užimsime kaip paveldą’, ­ nors ten buvo VIEŠPATS, ¹¹ kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ pasielgsiu su tavimi, vedamas to paties pavydulingo pykčio, lygiai taip, kaip tu elgeisi su jais iš neapykantos. ¹² Ir tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS, girdėjau visas tavo piktas patyčias, kuriomis šaipeisi iš Izraelio kalnų: ‘Jie paversti tyrais! Atiduoti mums praryti!’ ¹³ Labai įžūliai burnojote prieš mane, gausūs buvo prieš mane ištarti jūsų žodžiai; aš juos girdėjau!’“ ¹⁴ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai visa žemė džiūgaus, paversiu tave tyrais. ¹⁵ Kaip tu džiūgavai, kai Izraelio namų paveldas buvo paverstas tyrais, taip aš pasielgsiu su tavimi. Pavirsi tyrais, Seyro kalne, ir visas Edomas bus tyrai! Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

¹ O tu, žmogau, pranašauk Izraelio kalnams ir sakyk: ‘Izraelio kalnai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio!’“ ² Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi priešas sakė apie tave: ‘Še tau!’ ir tarė: ‘Tos amžinosios kalvos tapo mūsų paveldu!’, ³ tu pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tik dėl to, kad jie pavertė jus tyrais ir traiškė jus iš visų pusių taip, jog tapote kitų tautų paveldu ir apkalbų bei pajuokos dalyku tarp tautų, ⁴ Izraelio kalnai, klausykitės Viešpaties.’“ Taip kalba Viešpats DIEVAS kalnams ir kalvoms, dauboms ir slėniams, tuštiems tyrams ir apleistiems miestams, tapusiems grobiu ir pajuoka kitoms kaimyninėms tautoms, ⁵ taip kalba Viešpats DIEVAS: „Išties su degančiu pykčiu kalbu kitoms tautoms ir Edomui, pasisavinusiems kaip paveldą mano kraštą su džiūgaujančia širdimi ir panieka, kad pasigrobtų jo ganyklą. ⁶ Todėl pranašauk apie Izraelio žemę, sakyk kalnams ir kalvoms, dauboms ir slėniams.“ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėkite manimi! Aš kalbu su degančiu pykčiu dėl to, kad jūs turėjote kęsti tautų užgaules.“ ⁷ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Keliu ranką ir prisiekiu, kad ir aplink tave gyvenančios tautos turės kęsti gėdą.

⁸ Bet jūs, Izraelio kalnai, skleiskite savo šakas ir duokite vaisių mano tautai Izraeliui, nes jie netrukus sugrįš į namus. ⁹ Tikėkite manimi, ateinu pas jus, atsigręšiu į jus, ir jūs vėl būsite ariami ir sėjami. ¹⁰ Įkurdinsiu jumyse minias žmonių, visus Izraelio namus. Miestai vėl bus gyvenami ir griuvėsiai atstatomi. ¹¹ Pagausinsiu pas jus žmonių ir gyvulių, jie dauginsis ir bus našūs. Vėl būsite gyvenami kaip anksčiau; jus praturtinsiu labiau negu buvote pradžioje. Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. ¹² Parvesiu pas jus žmones ­ savo tautą Izraelį, jie paveldės jus, būsite jų paveldas. Niekada nebeatimsite jų vaikų.“

¹³ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi sakoma apie jus: ‘Tu esi žmones ryjantis kraštas, tu iš savo tautos atimi vaikus’, ­ ¹⁴ daugiau neberysi žmonių ir nebeatimsi vaikų iš savo tautos, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ¹⁵ Padarysiu, kad nebegirdėtum daugiau tautų užgaulių ir nebereikėtų kęsti tautų pajuokos; nebeklupdysiu daugiau niekada savo tautos“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁶ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁷ „Žmogau, gyvendami savo žemėje Izraelio namai suteršė ją savo elgesiu ir darbais. Jų elgesys mano akivaizdoje buvo kaip moters nešvarumas per mėnesines. ¹⁸ Išliejau ant jų savo įniršį dėl kraujo, kurį jie buvo pralieję krašte, ir už stabus, kuriais buvo jį suteršę. ¹⁹ Išblaškiau juos tarp tautų, ir jie buvo išvėtyti po kraštus; nubaudžiau juos, paisydamas jų elgesio ir darbų. ²⁰ Tačiau kai jie atėjo pas tautas ir kur tik atėjo, jie išniekino mano šventąjį vardą tuo, kad apie juos buvo sakoma: ‘Tai VIEŠPATIES tauta, bet turėjo išeiti iš jo krašto.’ ²¹ Todėl susirūpinau dėl savo šventojo vardo, kurį Izraelio namai išniekino akyse tautų, pas kurias buvo atėję.

²² Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Izraelio namai, darysiu tai ne dėl jūsų, bet dėl savo šventojo vardo, kurį jūs išniekinote akyse tautų, pas kurias atėjote. ²³ Pašventinsiu savo didį, tautose išniekintą vardą, kurį jūs išniekinote jų akyse, ir žinos tautos, kad aš esu VIEŠPATS, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ kai per jus apreikšiu jų akyse savo šventumą. ²⁴ Atimsiu jus iš tautų, surinksiu iš visų kraštų ir parvesiu į jūsų žemę. ²⁵ Nuplausiu jus tyru vandeniu, bus nuvalyti visi jūsų nešvarumai, visi jūsų stabai bus pašalinti. ²⁶ Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį. ²⁷ Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano įsakų ir juos vykdytumėte. ²⁸ Tuomet jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų protėviams; jūs būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas. ²⁹ Kai būsiu jus išgelbėjęs iš visų jūsų nešvarumų, paliepsiu javams, kad būtų gausūs, ir bado jums nebesukelsiu. ³⁰ Pagausinsiu medžių vaisius ir dirvos derlių, kad nebereikėtų jums kęsti bado gėdos tarp tautų. ³¹ Tuomet atsiminsite savo nedorus kelius ir negerus darbus, bjaurėsitės patys savimi dėl savo kalčių ir bjauriųjų nusikaltimų. ³² Tai darysiu ne dėl jūsų, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ tebūna jums tai žinoma! Būkite sugėdinti ir gėdykitės dėl savo klystkelių, Izraelio namai!’“

³³ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tą dieną, kai būsiu nuvalęs visas jūsų kaltes, apgyvendinsiu jūsų miestus, ir bus atstatyti jūsų griuvėsiai. ³⁴ Nuniokotasis kraštas, buvęs tyrais kiekvieno praeivio akyse, vėl bus ariamas. ³⁵ Žmonės sakys: ‘Tas kraštas, kadaise nuniokotas, pavirto Edeno sodu, o miestai, kadaise tušti, nuniokoti ir sugriauti, dabar gyvenami ir įtvirtinami!’ ³⁶ Tuomet tautos, išlikusios aplink jus, žinos, kad aš, VIEŠPATS, atstačiau griuvėsius, atsodinau tyrus. ­ Aš, VIEŠPATS, pasakiau, aš ir padarysiu!“

³⁷ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Leisiu Izraelio namams dar ir to iš manęs prašyti ­ pagausinti jų žmonių kaip avių kaimenėje. ³⁸ Kaip Jeruzalėje per šventes pilna avių aukojimui, taip sugriautieji miestai bus pilni žmonių kaimenių. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.“