²³ Tuomet paskirsiu jiems vieną ganytoją ­ savo tarną Dovydą, kad juos ganytų; jis juos ganys ir bus jų ganytojas. ²⁴ Ir aš, VIEŠPATS, būsiu jų Dievas, o mano tarnas Dovydas bus jų valdovas, ­ aš, VIEŠPATS, pasakiau.

²⁵ Sudarysiu su jais taikos sandorą, išvarysiu iš krašto plėšriuosius žvėris, ir jie gyvens saugiai net dykumoje ir miegos net miškuose. ²⁶ Juos ir savo kalvos apylinkes padarysiu palaima, siųsiu lietų pagal metų laiką, lietų, nešantį palaimą. ²⁷ Lauko medžiai teiks vaisių, o žemė ­ savo derlių. Savo žemėje jie gyvens saugiai ir žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai sulaužysiu jų jungo kartis ir išgelbėsiu juos iš pavergėjų rankų. ²⁸ Jie nebebus grobis tautoms, neberys jų nė krašto žvėrys; jie gyvens saugiai, nebus kas keltų jiems baimę. ²⁹ Aprūpinsiu juos vešlia augalija, kad krašte nebereikėtų mirti nuo bado ir kęsti tautų užgaules. ³⁰ Jie žinos, kad aš, VIEŠPATS, jų Dievas, esu su jais, o jie, Izraelio namai, yra mano tauta, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ³¹ Jūs esate mano kaimenė, mano žmogiškos ganyklos avys, o aš esu jūsų Dievas“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.