⁴² Taip išliesiu savo įniršį, ir nusigręš nuo tavęs mano pavydas; tada aš nurimsiu ir daugiau nebepyksiu. ⁴³ Kadangi tu neatminei savo jaunystės dienų ir įerzinai mane visais šitais dalykais, aš ir sukroviau tavo darbus tau ant galvos, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Argi tu nesielgei ištvirkusiai, darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus?

⁴⁴ Tikėk manimi, patarlių mėgėjai kandžiai sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė.’ ⁴⁵ Tu tikra savo motinos duktė, pametusi vyrą ir vaikus, tu ­ sesuo savo seserų, palikusių vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė, o tėvas amoritas! ⁴⁶ Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija, gyvenusi su savo dukterimis į šiaurę nuo tavęs, o tavo jaunesnioji sesuo, gyvenusi į pietus nuo tavęs, yra Sodoma ir jos dukterys. ⁴⁷ Tu ne tik ėjai jų keliais ir elgeisi pagal jų bjauriuosius nusikaltimus, bet ir bemat tapai labiau ištvirkusi negu jos visuose savo keliuose. ⁴⁸ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ tavo sesuo Sodoma ir jos dukterys nedarė taip, kaip tu ir tavo dukterys. ⁴⁹ Išties tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas! Ji ir jos dukterys buvo pertekusios duonos ir lengvai gyveno, bet neištiesė rankos vargšui ir beturčiui. ⁵⁰ Būdamos išdidžios, jos darė mano akyse bjaurius nusikaltimus, todėl ir pašalinau jas, kaip matei. ⁵¹ Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių! Tu padarei bjaurių nusikaltimų daugiau, negu jos; tavo seserys atrodo teisios šalia visų bjauriųjų tavo padarytų nusikaltimų. ⁵² Tad kęsk savo gėdą, nes per ją pateisinai savo seseris; dėl tavo nuodėmių, kuriomis pranokai seseris, jos atrodo teisesnės už tave! Tad rausk ir kęsk savo gėdą, nes šalia tavęs tavo seserys atrodo teisios!

⁵³ Sugrąžinsiu jų tremtinius, Sodomos bei jos dukterų tremtinius, Samarijos bei jos dukterų tremtinius ir tavo tremtinius drauge su jų tremtiniais, ⁵⁴ kad kęstumei savo gėdą, raustumei dėl viso, ką esi padariusi, ir būtumei jiems paguoda. ⁵⁵ Kai tavo seserys ­ Sodoma bei jos dukterys ­ sugrįš į savo senąją gerovę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo senąją gerovę, tu bei tavo dukterys irgi sugrįšite į savo senąją gerovę. ⁵⁶ Argi tavo sesuo Sodoma nebuvo priežodis tavo lūpose tavo įžūlaus išdidumo dieną, ⁵⁷ kol dar nebuvo žinomas tavo nedorumas? Dabar esi pajuoka visoms Aramo bei jo kaimynų dukterims ir Filistijos dukterims, kurios žiūri su panieka į tave iš visų pusių. ⁵⁸ Tu turi kęsti bausmę už savo ištvirkavimą ir bjauriuosius nusikaltimus“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

⁵⁹ Tikrai taip kalba Viešpats DIEVAS: „Pasielgsiu su tavimi, kaip tu pasielgei, paniekindama priesaiką ir sulaužydama Sandorą. ⁶⁰ Tačiau aš atminsiu sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir sudarysiu su tavimi amžiną Sandorą. ⁶¹ Ir tu atminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris ­ ir vyresnes už tave, ir jaunesnes už tave, ­ nes duosiu jas tau kaip dukteris, nors ne dėl tavo Sandoros. ⁶² Sudarysiu su tavimi Sandorą, ir žinosi, kad aš esu VIEŠPATS, ⁶³ kad atmintum ir susigėstum, o kai atleisiu visa, kad niekada daugiau nebeatvertumei lūpų savo gėdai“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, užmink mįslę ir papasakok palyginimą Izraelio namams. ³ Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Didelis erelis, plačiasparnis

ir ilgaplunksnis,

raibas, tankiaplunksnis,

atskrido į Libaną.

Jis griebė kedro viršūnę,

⁴ nulaužė jos aukščiausią ūglį,

nunešė į prekybos kraštą

ir paliko pirklių mieste.

⁵ Paskui jis paėmė to krašto sėklos

ir pasėjo daigyne.

Lyg augalą prie gausių vandenų,

lyg uosį jį pasodino.

⁶ Jis augo ir išaugo vynmedžiu,

bet besidriekiančiu ir žemaūgiu;

jo šakos krypo [erelio] link,

o šaknys skverbėsi gilyn į žemę.

Taip jis išaugo vynmedžiu,

leido ūglius, skleidė pumpurus.

⁷ Bet buvo ir kitas didelis erelis,

plačiasparnis ir tankiaplunksnis.

Tikėki manimi! Tas vynmedis kreipė

savo šaknis jo link

ir skleidė šakas jo link,

kad anas jį laistytų.

Iš lysvės, kurioje kerojo,

⁸ jis buvo persodintas į gerą dirvą

prie gausių vandenų,

kad skleistų šakas, neštų vaisių

ir užaugtų puikus vynmedis.’

⁹ Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Ar jam seksis?

Argi anas erelis neišraus jo šaknų,

nenuskins jo vaisių,

nenudžiovins jo drauge su visais lapais,

kuriuos buvo išskleidęs?

Juk nereikės stipraus peties

nei galingos kariuomenės,

kad jį išrautų iš šaknų.

¹⁰ Štai jis persodintas,

bet ar vešės?

Kai nusmelks jį rytų vėjas,

argi nenudžius visai,

argi nenudžius lysvėje, kurioje išaugo?’“

¹¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹² „Sakyk maištingiesiems namams: ‘Argi nežinote, ką šie dalykai reiškia?’ Sakyk: ‘Štai atėjo į Jeruzalę Babilono karalius, paėmė jos karalių drauge su jo didžiūnais ir parsivedė į Babiloną. ¹³ Jis paėmė vyrą iš karaliaus palikuonių ir, įpareigojęs priesaika, sudarė su juo sandorą. O krašto diduomenę jis buvo paėmęs, ¹⁴ kad karalystė būtų nežymi ir kukli, kad laikytųsi jo sandoros ir tokia išliktų. ¹⁵ Bet tas pakėlė prieš jį maištą, pasiųsdamas į Egiptą savo pasiuntinius, kad duotų jam arklių ir daug kariuomenės. Argi jam pasiseks? Nejaugi galima ištrūkti, darant tokius dalykus? Nejaugi galima sulaužyti sandorą ir ištrūkti?

¹⁶ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ toje vietoje, kur gyvena jį karaliumi vainikavęs karalius, kurio priesaiką jis paniekino ir sandorą sulaužė, ten, Babilone, jis turės mirti. ¹⁷ Kai daugelio žmonių pražūčiai bus pilami pylimai ir statomi apgulos bokštai, faraonas jam kare nepadės nei savo galinga jėga, nei pulkų daugybe. ¹⁸ Dėl to, kad paniekino priesaiką ir sulaužė sandorą, padarė visus šiuos dalykus, nors buvo davęs savo ranką, jis neištrūks!

¹⁹ Todėl, ­ taip kalba Viešpats DIEVAS, ­ kaip aš gyvas, tikrai sukrausiu jam ant galvos priesaiką, kurią jis paniekino, ir sandorą, kurią jis sulaužė! ²⁰ Mesiu ant jo savo tinklą, ir jis bus pagautas mano spąstais; nuvesiu jį į Babiloną ir ten teisiu už išdavystę, kurią jis man padarė. ²¹ Visi jo geriausi kariai kris nuo kalavijo, o išlikę gyvi bus išblaškyti į visus vėjus. Jūs žinosite, kad aš, VIEŠPATS, pasakiau.’“

²² Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Aš pats paimsiu ūglį

nuo aukštojo kedro viršūnės,

pats jį pasodinsiu.

Nulaušiu trapiausiąjį

iš jo aukščiausių ūglių.

Aš pats persodinsiu jį

ant aukšto ir didingo kalno.

²³ Aukštajame Izraelio kalne jį pasodinsiu,

kad krautų pumpurus, neštų vaisius

ir taptų didingu kedru.

Po juo apsigyvens visokie paukščiai,

jo šakų ūksmėje kraus lizdus visokie sparnuočiai.

²⁴ Visi krašto medžiai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS.

Aš pažeminu aukštą medį

ir paaukštinu žemą,

nudžiovinu žaliuojantį

ir pražydinu nudžiūvusį.

Aš, VIEŠPATS, pasakiau,

aš ir padarysiu!“