Asmeniška atsakomybė

¹² Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹³ „Žmogau, kai kuris nors kraštas nusideda man neištikimybe, aš pakeliu ranką prieš jį, sulaužau jo duonos ramstį ir siunčiu jam badą, išnaikindamas jo žmones ir gyvulius; ¹⁴ net jeigu trys vyrai ­ Nojus, Danielius ir Jobas ­ būtų jame, tik jie teišsigelbėtų savo teisumu, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ¹⁵ Jei aš paleisčiau laukinius žvėris per tą kraštą jo nuniokoti taip, kad jis taptų dykyne ir niekas nebeitų per jį, bijodamas žvėrių, ¹⁶ net jeigu tie trys vyrai būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie, o kraštas pavirstų dykyne. ¹⁷ Arba jei atvesčiau prieš tą kraštą kalaviją, tardamas: ‘Tepereina per kraštą kalavijas!’ ir nukirsdinčiau jo žmones ir gyvulius, ¹⁸ net jeigu tie trys vyrai būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie. ¹⁹ Arba jei marą pasiųsčiau į tą kraštą ir išliečiau ant jo savo įniršį, norėdamas krauju sunaikinti jo žmones ir gyvulius, ²⁰ net jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų. Tik patys teišsigelbėtų savo teisumu.“

²¹ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Siunčiu Jeruzalei savo keturis mirtinus teismus ­ kalaviją, badą, laukinius žvėris ir marą ­ žmonėms ir gyvuliams išnaikinti, ²² tačiau išliks joje bėglių likutis, sūnūs ir dukterys, kurie bus išvesti. Kai jie ateis pas jus, ir jūs pamatysite jų kelius ir darbus, būsite paguosti dėl nelaimės, kurią atvedžiau Jeruzalei, dėl viso, ką atsiunčiau jai. ²³ Jie bus jums paguoda. Matydami jų kelius ir darbus, žinosite, kad ne veltui dariau visa, ką joje padariau“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

² „Žmogau, kuo vynmedžio mediena lenkia

visą kitokią medieną,

toji vynmedžio šaka,

kuri auga tarp miško medžių?

³ Ar jo mediena naudojama padaryti ką nors naudinga?

Ar kas pasidaro iš jo bent vagį,

kad pakabintų ant jo kokį nors padargą?

⁴ Anaiptol! Jis metamas į ugnį kaip pliauska!

Ugniai surijus abu galus

ir viduriui suanglėjus,

ar jis dar kam nors tinkamas?

⁵ Anaiptol! Būdamas sveikas,

jokiam dirbiniui jis nebuvo naudojamas,

o ugniai surijus ir jam suanglėjus,

ar begali jis būti panaudotas kokiam dirbiniui?“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kaip tarp miško medžių vynmedžio medieną atidaviau it malkas ugniai, taip atiduosiu ir Jeruzalės gyventojus. ⁷ Atgręšiu į juos savo veidą; nors jie išvengė ugnies, vis tiek ugnis juos surys. Jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai atgręšiu į juos savo veidą. ⁸ Paversiu jų kraštą dykyne dėl to, kad jie nebuvo ištikimi“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, parodyk Jeruzalei jos bjauriuosius nusikaltimus ³ ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS Jeruzalei. Tu kilusi ir gimusi iš kanaaniečių krašto; tavo tėvas buvo amoritas, o motina ­ hetitė. ⁴ Tau gimus, tą dieną, kai gimei, tavo bambagyslė nebuvo nupjauta, tu nebuvai nei apiplauta vandeniu, kad būtumei švari, nei ištrinta druska, nei suvystyta vystyklais. ⁵ Jokia akis neparodė tau gailesčio, kad padarytų ką nors iš šitų dalykų iš užuojautos tau, ir tu buvai išmesta laukan po atviru dangumi, nes tavimi pasibjaurėta tą dieną, kai gimei.

⁶ Ėjau pro šalį ir mačiau tave spurdančią savo kraujuose. Tau gulint savo kraujyje, aš tariau: ‘Gyvenk! ⁷ Auk kaip laukų augalas!’ Tu užaugai, tapai didelė, subrendai tikra moterimi, jau buvo iškilusios tavo krūtys, suvešėję plaukai, tačiau vis dar buvai visiškai nuoga.

⁸ Ėjau vėl pro šalį ir vėl mačiau tave; tu buvai pasiekusi meilės amžių. Išskleidžiau virš tavęs savo skverną ir pridengiau tavo nuogumą. Daviau tau priesaiką, suėjau į sandorą su tavimi, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ir tu tapai mano. ⁹ Išmaudžiau tave vandenyje, nuploviau nuo tavęs kraują ir patepiau aliejumi. ¹⁰ Aprengiau tave išsiuvinėtais drabužiais, daviau tau brangios odos sandalus, sujuosiau tave lino juosta ir apgaubiau šilko skraiste. ¹¹ Papuošiau tave brangiomis puošmenomis, užmoviau tau ant rankų apyrankes, o ant kaklo ­ karolius, ¹² įvėriau tau žiedą į nosį ir auskarus į ausis, uždėjau ant tavo galvos gražų vainiką. ¹³ Tu buvai papuošta auksu ir sidabru, tavo drabužiai buvo iš puikaus lino, prabangaus šilko ir išsiuvinėto audeklo. Geriausi miltai, medus ir aliejus buvo tavo maistas. Tu tapai nepaprastai graži, tinkama būti karaliene. ¹⁴ Tavo vardas išgarsėjo tarp tautų dėl tavo grožio, nes jis buvo tobulas mano spindesiu, kurį tau suteikiau, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁵ Bet tu, pasitikėdama savo grožiu, elgeisi su savo vardu kaip kekšė ir nešykštėjai kekšystės paslaugų kiekvienam praeiviui, kekšystės paslaugas jam teikei! ¹⁶ Tu pasiėmei kai ką iš savo drabužių, pasidarei spalvingų aukštumų alkų ir elgeisi juose kaip kekšė; taip niekada nebuvo ir nebebus! ¹⁷ Tu pasiėmei ir gražiąsias mano aukso bei sidabro puošmenas, kurias buvau tau davęs, pasidarei vyriškų atvaizdų ir kekšavai su jais. ¹⁸ Tu pasiėmei savo išsiuvinėtų drabužių jiems apdengti ir dėjai priešais juos mano aliejų ir smilkalus. ¹⁹ Ir maistą, kurio tau daviau, geriausius miltus, medų ir aliejų, kuriais tave maitinau, tu dėjai priešais juos kaip malonaus kvapo atnašas. Štai ką tu darei! ­ Tai Viešpaties DIEVO žodis! ­ ²⁰ Tu pasiėmei savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, ir paaukojai jiems suryti. Lyg tavo kekšystės paslaugų nebūtų buvę gana, ²¹ tu skerdei mano vaikus ir atidavei jiems kaip auką! ²² Darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus ir kekšaudama, neatminei savo jaunystės dienų, kai buvai visiškai nuoga, spurdanti savo kraujuose.

²³ Po visų savo nedorų darbų, ­ vargas, vargas tau! ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ²⁴ tu stateisi pakylas ir įsitaisei aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje. ²⁵ Ant kiekvienos kryžkelės stateisi savo aukštumų alkus ir kekšavimu niekinai savo grožį, išsižergdama kiekvienam praeiviui. Gausindama savo kekšystę, ²⁶ tu kekšavai su egiptiečiais, savo gašliais kaimynais, ir gausinai savo kekšystę, kad mane įpykdytum. ²⁷ Todėl pakėliau ranką prieš tave ir sumažinau tau davinius, palikau tave priešų valiai ­ Filistijos dukterims, kurios gėdijosi tavo palaido kelio. ²⁸ Tu elgeisi kaip kekšė su asirais, nes buvai nepasotinama; elgeisi kaip kekšė su jais, bet likai nepasotinta. ²⁹ Gausinai savo kekšystę su Chaldėja, pirklių kraštu, bet ir tuo nepasisotinai.

³⁰ Kokia ligota tavo širdis! ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Darei visus šiuos dalykus kaip įžūli kekšė, ³¹ statydamasi pakylas ir įsirengdama aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje! Tačiau nebuvai kaip kitos kekšės, nes niekinai užmokestį. ³² O svetimaujanti žmona! Ištekėjusi už vyro, tu atsiduodi svetimiesiems! ³³ Visoms kekšėms duodama dovanų, bet tu pati davei dovanų visiems savo meilužiams, kad papirktum juos ateiti iš visur pas tave kekšauti. ³⁴ Tu kekšavai kitaip negu kekšauja kitos moterys; niekas nelakstė tau iš paskos, kad būtum kekše. Kadangi pati mokėjai kekšės užmokestį, užuot jį gavusi, kaip tu skyreisi nuo jų!’“

³⁵ O dabar, kekše, klausykis VIEŠPATIES žodžio! ³⁶ Taip kalba Viešpats DIEVAS. „Dėl tavo aistros, kurią išliejai, ir tavo gėdos, kurią atidengei, kekšaudama su meilužiais, dėl visų tavo bjauriųjų stabų ir dėl tavo vaikų kraujo, kurį jiems aukojai, ­ ³⁷ dėl to, tikėk manimi, surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos norėjai patenkinti, visus, kuriuos mylėjai, taip pat visus, kurių nekentei, surinksiu juos iš visur aplink prieš tave ir atidengsiu jiems tavo gėdą taip, kad jie pamatytų visą tavo kekšystę. ³⁸ Teisiu tave kaip teisiamos svetimavusios ir kraują praliejusios moterys, išliesiu ant tavęs kruviną įniršį ir pavydą. ³⁹ Atiduosiu tave jiems į rankas. Jie išardys tavo pakylą ir nugriaus tavo aukštumų alkus, nuvilks nuo tavęs drabužius, atims tavo gražiąsias puošmenas ir paliks tave visiškai nuogą. ⁴⁰ Paskui jie atves minią, kad muštų tave akmenimis ir kapotų kalavijais. ⁴¹ Jie degins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismą, žiūrint daugeliui moterų. Taip padarysiu galą tavo kekšavimui, ir tu nebemokėsi daugiau kekšės užmokesčio.