4 Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen. Aleliuja!“ 5 O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, visi, kurie jo bijote, maži ir dideli!“ 6 Vėl aš išgirdau tarsi gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. 7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime jam garbę, nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi! 8 Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė tai šventųjų teisūs darbai.“ 9 Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį.’“ Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“ |