¹ Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį dešimt ragų ir septynias galvas, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardai. ² Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis ­ lyg liūto snukis. Slibinas atidavė jam savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią. ³ Vieną jo galvų aš regėjau lyg mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. ⁴ Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: „Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!“

⁵ Žvėriui buvo duotas snukis didžiuotis ir piktžodžiauti ir duota galia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius. ⁶ Ir jis, atvėręs nasrus, piktžodžiavo Dievui, niekino jo vardą, jo buveinę ­ tuos, kurie gyvena danguje. ⁷ Jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms. ⁸ Jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai nuo pasaulio sutvėrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje. ⁹ Kas turi ausis, teklauso:

¹⁰ Jei kas skirtas nelaisvei,

į nelaisvę ir eina.

O kam lemta žūti nuo kalavijo,

tas ir bus kalaviju nužudytas.

Čia ir pasirodo šventųjų ištvermė bei tikėjimas!