¹ Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. ² Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. ³ Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. ⁴ Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

⁵ Jeruzalėje buvo žydų, pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. ⁶ Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. ⁷ Lyg nesavi ir nustėrę, jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? ⁸ Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! ⁹ Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, ¹⁰ Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, ¹¹ žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai ­ mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ ¹² Visi be galo stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?“ ¹³ O kiti šaipėsi: „Jie prisigėrę jauno vyno.“

Petro pamokslas

¹⁴ Tada stojo Petras su Vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo: „Jūs, Judėjos žmonės bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma; įsiklausykite į mano žodžius!

¹⁵ Šie vyrai nėra, kaip jūs manote, prisigėrę ­ juk dabar vos trečia dienos valanda, ­ ¹⁶ bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodiai:

¹⁷ Paskutinėmis dienomis, ­ sako Dievas, ­

aš kiekvienam kūnui

išliesiu savosios Dvasios.

Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,

jūsų jaunuoliai matys regėjimus,

o jūsų seniai sapnuos sapnus.

¹⁸ Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms

tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios,

ir jie pranašaus.

¹⁹ Aš darysiu stebuklų aukštai danguje

ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų:

kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

²⁰ Saulė pavirs tamsybe,

o mėnulis­ krauju,

prieš ateinant didingai ir šlovingai

Viešpaties dienai,

²¹ ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo,

bus išgelbėtas.

²² Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote, ²³ taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus. ²⁴ Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis. ²⁵ Juk Dovydas apie jį sako:

Aš visuomet prieš akis turiu Viešpatį,

nes jis stovi mano dešinėje,

kad nesusvyruočiau.

²⁶ Todėl pralinksmėjo mano širdis,

krykštavo mano lūpos,

ir mano kūnas ilsėsis su viltimi,

²⁷ nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų pasaulyje

ir neduosi savo šventajam supūti.

²⁸ Gyvenimo kelius tu man atvėrei

ir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje.

²⁹ Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis ir mirė, ir buvo palaidotas, o jo kapas yra pas mus iki šios dienos. ³⁰ Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, ³¹ Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų pasaulyje ir jo kūnas nesupūsiąs. ³² Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. ³³ Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite. ³⁴ Juk ne Dovydas pakilo į dangų. Jis pats kalba:

Viešpats tarė mano Viešpačiui:

Sėskis mano dešinėje,

³⁵ aš patiesiu tavo priešus,

tarsi pakojį po tavo kojų.

³⁶ Tad tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote.“

Atsivertimų banga

³⁷ Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“ ³⁸ Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. ³⁹ Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas.“ ⁴⁰ Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“ ⁴¹ Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius.

⁴² Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužimo ir maldų.

⁴³ Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklingų ženklų.

⁴⁴ Visi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra. ⁴⁵ Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

⁴⁶ Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur lauždavo duoną, džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, ⁴⁷ garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.