¹ Štai paskutiniai Dovydo žodžiai:

„Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė,

ištarmė Dievo išaukštinto vyro,

Jokūbo Dievo pateptojo,

Izraelio tvirtovės numylėtinio.

² Per mane kalba VIEŠPATIES Dvasia,

ant mano liežuvio jo žodis.

³ Izraelio Dievas kalbėjo,

Izraelio Uola apie mane pasakė:

‘Kas valdo žmones teisingai,

valdo Dievo baimėje,

⁴ yra tarsi ryto šviesa,

saulei tekant giedrą rytą

žėrinti po lietaus žemės žolėje.’

⁵ Tikrai tokie yra mano namai su Dievu!

Juk jis sudarė su manimi amžiną sandorą,

visada tvirtą ir laiduotą.

Argi jis nepadarys, kad pražystų

kiekviena mano pergalė ir troškimas?

⁶ O visi bedieviai tarsi dagiai

nubloškiami šalin,

nes jų negalima paimti į rankas.

⁷ Kas nori juos paliesti,

turi pasiimti geležinę kartį

ar ieties kotą.

Vietoje jie bus ugnimi visiškai sunaikinti.“