¹ Po Sauliaus mirties ­ Dovydas jau buvo sugrįžęs nugalėjęs Amaleką ­ Dovydas praleido dvi dienas Ciklage. ² Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos staiga atėjo vyras suplėšytais drabužiais ir dulkėmis ant galvos. Priėjęs prie Dovydo, žemai nusilenkdamas, parpuolė ant žemės. ³ „Iš kur ateini?“ ­ klausė Dovydas. Jis atsakė: „Ką tik pabėgau iš Izraelio stovyklos.“ ⁴ „Kas atsitiko? ­ klausė Dovydas. ­ Sakyk!“ ⁵ Jis atsakė: „Kariai bėgo iš mūšio lauko, bet taip pat daug karių krito ir žuvo. Žuvo ir Saulius bei jo sūnus Jehonatanas.“ ⁶ Tada Dovydas paklausė atnešusį žinią vaikiną: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas žuvo?“ Žinią atnešęs vaikinas tarė: „Pasitaikė, kad aš buvau ant Gilbojos kalno. Žiūriu, Saulius parkritęs ant savo ieties, o prie jo artinasi kovos vežimai ir raitininkai. ⁷ Pažvelgęs atgal, jis pamatė mane ir pašaukė. ‘Aš čia!’ ­ atsakiau. ⁸ Jis manęs paklausė: ‘Kas tu?’ ‘Amalekietis’, ­ atsakiau. ⁹ Tada jis tarė man: ‘Ateik, stokis ant manęs ir pribaik mane, nes aš kankinuosi ir esu vos gyvas.’ ¹⁰ Taigi aš stojausi ant jo ir pribaigiau, nes žinojau, kad jis niekada daugiau nebepakils iš vietos, kur buvo parkritęs. Tada nuėmiau karūną jam nuo galvos bei antrankovį nuo rankos ir atnešiau čia savo viešpačiui.“

¹¹ Dovydas ėmė ir persiplėšė drabužius. Tą pat padarė visi su juo buvę vyrai. ¹² Jie raudojo ir verkė, pasninkaudami ligi vakaro dėl Sauliaus ir dėl jo sūnaus, ir dėl VIEŠPATIES kariuomenės, ir dėl Izraelio namų, nes šie buvo kritę nuo kalavijo. ¹³ Vaikinui, atnešusiam žinią, Dovydas tarė: „Iš kur tu?“ Jis atsakė: „Aš ateivio sūnus, amalekietis.“ ¹⁴ „Kaip išdrįsai, ­ tarė jam Dovydas, ­ pakelti ranką ir užmušti VIEŠPATIES pateptąjį?“ ¹⁵ Tada, pasišaukęs vieną savo vyrų, Dovydas tarė jam: „Ateik ir užmušk jį!“ Tas smogė, ir jis numirė. ¹⁶ O Dovydas sakė: „Tekrinta tavo kraujas ant tavo galvos, nes savo paties lūpomis paliudijai prieš save: ‘Aš užmušiau VIEŠPATIES pateptąjį.’“

¹⁷ Dovydas užvedė šią raudą dėl Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano. ¹⁸ Jis įsakė, kad Judo žmonės būtų mokomi Lanko giesmės; ji užrašyta Jašaro knygoje.

¹⁹ „Deja! Izraeli, tavo šlovė guli nužudyta

tavo aukštumose!

Kaip krito galiūnai!

²⁰ Nepasakokite apie tai Gate,

neskelbkite to Aškelono gatvėse,

kad filistinų dukterys nesidžiaugtų,

kad neapipjaustytųjų dukterys nedžiūgautų.

²¹ O Gilbojos kalnai!

Tenebūna jums nei rasõs, nei lietaus,

nei derlingų laukų!

Juk ten buvo numestas galiūnų skydas,

skydas Sauliaus, nepateptas aliejumi.

²² Nuo užmuštųjų kraujo,

nuo rubuilių galiūnų

Jehonatano strėlė niekada negrįžo,

Sauliaus kalavijas niekada nebuvo veltui ištrauktas.

²³ Saulius ir Jehonatanas,

mylimi ir šaunūs!

Nei gyvendami, nei mirdami,

niekada jie nebuvo perskirti!

Jie buvo spartesni už erelius,

stipresni už liūtus.

²⁴ O Izraelio dukterys,

verkite Sauliaus,

aprengusio jus brangiu purpuru,

išpuošusio auksu jūsų apdarą!

²⁵ Kaip krito galiūnai

mūšio sūkuryje!

Jehonatanas guli nužudytas

tavo aukštumose.

²⁶ Sielvartauju dėl tavęs,

mano broli Jehonatanai!

Be galo brangus tu man buvai,

nuostabi man buvo tavo meilė,

viršijanti moters meilę.

²⁷ Kaip krito galiūnai

ir pražuvo karo ginklai!“

¹ Praėjus šiek tiek laiko, Dovydas teiravosi VIEŠPATIES, klausdamas: „Ar turiu eiti į kurį nors Judo miestą?“ VIEŠPATS atsakė jam: „Eik!“ ­ „Į kurį turiu eiti?“ ­ toliau klausė Dovydas. Jis atsakė: „Į Hebroną.“ ² Tada Dovydas nuėjo ten drauge su dviem savo žmonomis ­ Ahinoama iš Jezreelio ir Nabalo iš Karmelio našle Abigaile. ³ Dovydas pasiėmė ir su juo buvusius vyrus, kiekvieną su šeima. Jie apsigyveno miestuose prie Hebrono. ⁴ Tada atėję Judo žmonės ten patepė Dovydą Judo karaliumi.

Dovydą pasiekė žinia, kad Jabeš Gileado žmonės palaidojo Saulių. ⁵ Dovydas išsiuntė pas juos pasiuntinius ir tarė jiems: „Būkite VIEŠPATIES palaiminti, nes parodėte ištikimą meilę savo valdovui Sauliui ir palaidojote jį! ⁶ Dabar teparodo jums VIEŠPATS tikrą ištikimą meilę! Ir aš dosniai jums atlyginsiu, kad tai padarėte. ⁷ Todėl tebūna stiprios jūsų rankos ir būkite narsūs! Jūsų valdovas Saulius žuvo, bet Judo namai jau patepė mane savo karaliumi.“

Išbošetas ­ Izraelio karalius

⁸ Tačiau Sauliaus kariuomenės vadas Nero sūnus Abneras paėmė Sauliaus sūnų Išbošetą ir nugabeno jį į Mahanaimus. ⁹ Paskui jis padarė jį Gileado, ašūriečių, Jezreelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio karaliumi. ¹⁰ Sauliaus sūnus Išbošetas turėjo keturiasdešimt metų, kai tapo Izraelio karaliumi, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai palaikė Dovydą. ¹¹ Būdamas Judo karaliumi, Dovydas iš viso Hebrone praleido septynerius metus ir šešis mėnesius.