¹ Jis padarė vario aukurą dvidešimt uolekčių ilgio, dvidešimt uolekčių pločio ir dešimt uolekčių aukščio. ² Jis nuliedino jūrą. Ji buvo apskrita, dešimt uolekčių nuo vieno krašto ligi kito, penkių uolekčių aukščio, o jos apskritimo ilgis buvo trisdešimt uolekčių. ³ Po ja buvo jaučių atvaizdai, dešimt uolekčių dydžio, supantys jūrą; jaučių, nuliedintų tuo pačiu liejimu, buvo dvi eilės. ⁴ Jūra stovėjo ant dvylikos jaučių: trys buvo atgręžti į šiaurę, trys ­ į vakarus, trys ­ į pietus ir trys ­ į rytus. Ant jų buvo pastatyta jūra; jaučių užpakaliai buvo nugręžti į vidaus pusę. ⁵ Jos sienelių storis buvo delno platumo, o briauna padaryta kaip briauna taurės, tarsi lelijos žiedo vainiklapiai; jos talpa buvo du tūkstančiai batų.

⁶ Jis padarė dešimt praustuvų plovimui; penkis pastatė dešiniame šone ir penkis ­ kairiame. Juose buvo skalaujamos deginamosioms aukoms skirtos atnašų dalys, o jūra buvo skirta kunigams apsiplauti. ⁷ Jis padarė dešimt žvakidžių iš aukso, kaip įsakyta, ir pastatė jas navoje: penkias ­ dešiniame šone ir penkias ­ kairiame. ⁸ Jis padarė dešimt stalų ir pastatė juos navoje, penkis ­ dešiniame šone ir penkis ­ kairiame. Jis padarė šimtą aukso dubenų šlakstymui. ⁹ Jis pastatė kunigų kiemą, didįjį kiemą ir padarė duris didžiajam kiemui; duris aptraukė variu. ¹⁰ Jūrą pastatė dešiniame šone, prie pietrytinio Namų kampo.

¹¹ Hiramas taip pat padarė puodų, bertuvių bei dubenų. Taip Hiramas užbaigė darbą, kurį turėjo atlikti karaliui Saliamonui VIEŠPATIES Namuose: ¹² du stulpus, du užraitus ir du antgalius stulpų viršūnėms; du vainikus apdengti dviem antgalių užraitams ant stulpų viršūnių; ¹³ keturis šimtus granatmedžio obuolių dviem vainikams, po dvi eiles granatmedžio obuolių kiekvienam vainikui, dviem antgalių užraitams apdengti ant stulpų viršūnių. ¹⁴ Jis padarė pastovus, praustuvus ant pastovų, ¹⁵ jūrą ir dvylika jaučių po ja. ¹⁶ Puodai, bertuvės, šakės ir visi reikmenys, Hiram Abio padaryti karaliui Saliamonui VIEŠPATIES Namams, buvo iš blizgančio vario. ¹⁷ Karalius nuliedino juos molinėje žemėje Jordano lygumoje tarp Sukotų ir Ceredos. ¹⁸ Saliamonas padarė šių reikmenų tiek daug, kad vario svorio nebuvo galima nustatyti.

¹⁹ Saliamonas padarė visus Dievo Namuose buvusius reikmenis: aukso aukurą, padėtinės duonos stalus, ²⁰ žvakides ir žibintus iš gryno aukso, kad degtų, kaip įsakyta, prieš vidinę šventyklą, ²¹ vainiklapius, žibintus bei reples iš gryno aukso, ²² žnyples, šlakstymo dubenis, samčius ir keptuves iš gryno aukso. ²³ O Namų įėjimo durys į Namų vidinę dalį ­ į šventų šventąją ­ ir Namų navos durys buvo iš aukso.

¹ Taip buvo užbaigti visi darbai, kurių Saliamonas buvo ėmęsis VIEŠPATIES Namuose. Saliamonas atnešė savo tėvo šventąsias atnašas ­ sidabrą, auksą, reikmenis ­ ir padėjo Dievo Namų ižde.

² Tada Saliamonas sušaukė Izraelio seniūnus ­ giminių vadus ir izraelitų kilčių vadus ­ atnešti VIEŠPATIES Sandoros Skrynią iš Dovydo miesto, tai yra Siono, į Jeruzalę.

³ Visi izraelitai suėjo pas karalių per septinto mėnesio iškilmes. ⁴ Suėjus visiems Izraelio seniūnams, levitai paėmė nešti Skrynią. ⁵ Jie nešė Skrynią, Susitikimo Palapinę ir visus Padangtėje buvusius šventuosius reikmenis; nešė juos levitai kunigai. ⁶ Tuo tarpu karalius Saliamonas ir visa Izraelio bendrija, susirinkusi pas jį priešais Skrynią, paaukojo tokią daugybę avių ir jaučių, kad nebuvo įmanoma nei suskaičiuoti, nei vertės nustatyti. ⁷ Kunigai atnešė VIEŠPATIES Sandoros Skrynią į jos vietą vidinėje Namų šventykloje ­ į šventų šventąją, po kerubų sparnais. ⁸ Kerubai buvo taip išskleidę sparnus virš vietos, skirtos Skryniai, kad kerubai uždengė iš viršaus Skrynią ir jos kartis. ⁹ Kartys kyšojo iš Skrynios ir nuo vidinės šventyklos priekio tebuvo matyti jų galai. Iš lauko jų nebuvo matyti. Ten ji liko iki šios dienos. ¹⁰ Skrynioje buvo tik dvi plokštės, kurias Mozė buvo įdėjęs prie Horebo, kur VIEŠPATS sudarė Sandorą su izraelitais po jų išėjimo iš Egipto.

¹¹ Kunigams išėjus iš Šventyklos ­ visi dalyvaujantys kunigai buvo save pašventinę, nepaisydami padalų eilės, ­ ¹² visi levitai giesmininkai ­ Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, jų sūnūs bei broliai, apsirengę plonos drobės apdarais, laikydami cimbolus, arfas ir lyras, stovėjo į rytus nuo aukuro su šimtu dvidešimt kunigų, pučiančių trimitus. ¹³ Trimitininkai ir giesmininkai įsitraukė sutartinai į šlovės ir padėkos giesmę VIEŠPAČIUI, didėjant trimitų, cimbolų ir kitų muzikos instrumentų garsams VIEŠPATIES šlovei,

„nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina.“

Namai, VIEŠPATIES Namai, buvo pripildyti debesies. ¹⁴ Dėl šio debesies kunigai nebegalėjo išbūti ir atlikti tarnybos, nes VIEŠPATIES šlovė pripildė Dievo Namus.

¹ Tada Saliamonas tarė: „VIEŠPATS nori gyventi tamsiame debesyje.

² Pastačiau tau didingus Namus,

amžiną buveinę tau gyventi.“

³ Paskui, visai Izraelio bendrijai stovint, karalius atsigręžė ir palaimino visą Izraelio bendriją. ⁴ Jis tarė: „Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris savo ranka įvykdė, ką savo lūpomis buvo pažadėjęs mano tėvui Dovydui, tardamas: ⁵ ‘Nuo tos dienos, kurią išvedžiau savo tautą iš Egipto žemės, niekada neišsirinkau tarp Izraelio giminių miesto, kuriame būtų pastatyti Namai mano vardui, nei išsirinkau žmogaus savo tautos valdovu. ⁶ Bet išsirinkau Jeruzalę, kad ten gyventų mano vardas, ir išsirinkau Dovydą būti mano tautos Izraelio karaliumi.’ ⁷ Mano tėvas Dovydas širdyje geidė pastatyti Namus VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardui. ⁸ Bet VIEŠPATS mano tėvui Dovydui pasakė: ‘Gerai darai, norėdamas pastatyti Namus mano vardui. Gerai darai, kad to nori. ⁹ Tačiau tu Namų nestatysi, bet tavo sūnus, gimęs tau, pastatys Namus mano vardui.’ ¹⁰ O dabar VIEŠPATS įvykdė pažadą, kurį buvo davęs, nes aš esu savo tėvo Dovydo vietoje ir sėdžiu Izraelio soste, kaip VIEŠPATS pažadėjo, ir pastačiau Namus VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardui. ¹¹ Ten aš padėjau Skrynią, kurioje yra VIEŠPATIES Sandora, sudaryta su Izraelio tauta.“