¹ Pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos Bažnyčioms. ² Nors ir dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų baisus neturtas išsiliejo dosnumo turtais. ³ Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir virš išgalių savo noru ⁴ prašyte prašė mus malonės leisti jiems prisidėti prie šventųjų šalpos. ⁵ Jie net pranoko mūsų viltis ir Dievo valia aukojo patys save, pirmiausia ­ Viešpačiui, paskui ­ mums. ⁶ Štai kodėl mes paprašėme Titą, kad, pas jus tą gerą darbą pradėjęs, jį ir užbaigtų. ⁷ Tad, būdami visa ko pertekę ­ tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, ­ pasirodykite pertekę ir dosnumo. ⁸ Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą. ⁹ Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. ¹⁰ Aš duodu šiuo reikalu patarimą, nes tai naudinga jums, kurie pernai pirmi pradėjote ne tik veikti, bet ir to trokšti. ¹¹ Dabar pagal išgales tai užbaikite, kad būtų įvykdyta, ko taip gyvai troškote. ¹² Kai esama tikro troškimo, girtinas, kas duoda kiek gali, o ne kiek negali. ¹³ Niekas nereikalauja, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, bet kad būtų lygybė. ¹⁴ Šiuo metu jūsų perteklius tepapildo jų nepriteklių, kad vėliau jų perteklius atpildytų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė, ¹⁵ kaip parašyta: Kas daug surinko, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, nekentėjo nepritekliaus.