¹ Štai kodėl, iš Dievo gailestingumo turėdami šią tarnystę, nenuleidžiame rankų. ² Atvirkščiai, mes susilaikome nuo slaptų gėdingų darbų, nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio, bet atviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje. ³ Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien einantiems į pražūtį, ⁴ netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo ­ Kristaus šlovės Evangelijos šviesos. ⁵ Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o save ­ jūsų tarnais dėl Jėzaus. ⁶ Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta šviesa! ­ sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide.

⁷ Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo. ⁸ Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. ⁹ Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. ¹⁰ Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. ¹¹ Mums, gyviesiems, dėl Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne. ¹² Šitaip mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė.