Pasikeitimas kelionės plane

¹² Galime pasigirti savo sąžinės liudijimu, jog visur žmonėse, o ypač pas jus, mes vadovavomės iš Dievo einančiu šventumu bei nuoširdumu, ir ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone. ¹³ Mes nerašome jums nieko kita, kaip tik tai, ką jūs perskaitote ir suprantate. Turiu vilties, kad suprasite iki galo, ¹⁴ kaip iš dalies jau supratote, kad mūsų Viešpaties Jėzaus dieną mes būsime jūsų pasididžiavimas, lygiai kaip ir jūs ­ mūsų.

¹⁵ Tokio pasitikėjimo kupinas, ir kad jūs pakartotinai gautumėte malonę, aš ketinau pirmiausia atvykti pas jus ¹⁶ ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją. ¹⁷ Argi taip manydamas aš elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo grynai žmogiški? Gal mano „taip, taip“ kartu reiškė ir „ne, ne“? ¹⁸ Kaip Dievas mato, jums duotas mūsų žodis nebuvo kartu „taip“ ir „ne“. ¹⁹ Juk Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, anaiptol nebuvo ir „taip“, ir „ne“, bet jame buvo tik „taip“. ²⁰ Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra „taip“. Todėl per jį skamba ir mūsų „Amen“ Dievo garbei. ²¹ Juk Dievas mus ir jus sutvirtino Kristuje ir patepė, ²² pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą.

²³ Šaukiuosi Dievą liudytoju ­ kaip mane gyvą regite, ­ kad neatvykau į Korintą tik jūsų gailėdamas. ²⁴ Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjime jūs stovite tvirtai.

¹ Aš nusprendžiau savo širdyje nebevykti pas jus dar kartą su liūdesiu. ² O jei aš pats jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis? ³ Aš esu tai parašęs, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis. Juk tikiu jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas. ⁴ Aš gi jums esu rašęs iš didelio sielvarto ir širdies suspaudimo, su gausiomis ašaromis ne tam, kad pastūmėčiau jus į nusiminimą, bet kad pažintumėte meilę, kurios pertekusi jums mano širdis.

⁵ Jeigu kas nuliūdino, tai ne mane, bet ­ kad neperdėčiau ­ bent iš dalies nuliūdino jus visus. ⁶ Tokiam pakanka daugumos paskirtosios bausmės. ⁷ Net, atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad pernelyg didelis nusiminimas jo nepražudytų. ⁸ Todėl aš raginu jus parodyti jam meilę. ⁹ Tam jums ir parašiau, kad patirčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs. ¹⁰ O kam jūs dovanojate, tam dovanoju ir aš, nes, jei kam dovanojau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje, ¹¹ kad nebūtume šėtono apgauti. Mes juk žinome jo kėslus.