¹ Paėmęs indelį aliejaus, Samuelis išliejo jį Sauliui ant galvos ir, pabučiavęs jį, tarė: „Argi VIEŠPATS nepatepė tavęs savo tautos Izraelio valdovu? Tu turėsi valdyti VIEŠPATIES tautą ir gelbėti ją iš visų priešų rankų. Ženklas, kad VIEŠPATS patepė tave savo paveldo valdovu, yra toks. ² Šiandien nuo manęs išėjęs, Benjamino žemėje netoli Rachelės kapo prie Celcacho sutiksi du vyrus, ir jie tau sakys: „Asilės, kurių buvai išėjęs ieškoti, surastos. Dabar tavo tėvas liovėsi rūpintis dėl jų, bet rūpinasi dėl tavęs ir sako: ‘Ką man daryti su sūnumi?’“ ³ Iš ten eisi toliau, kol pasieksi Taboro ąžuolą. Tave ten pasitiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas jų nešinas trim ožiukais, kitas nešinas trim duonos kepalais, o trečias nešinas vynmaišiu vyno. ⁴ Pasveikinę tave, jie pasiūlys tau du kepalus duonos, ir juos turi iš jų priimti. ⁵ Po to turi nueiti į Gibeat Elohimą, kur yra filistinų įgula. Įžengdamas į miestą, susitiksi su būriu pranašų. Jie leisis nuo aukštumų alko, lydimi lyros, būgnelio su žvangučiais, fleitos bei arfos, ir pranašaus dvasios pagavoje. ⁶ Tuomet tave pagaus VIEŠPATIES dvasia, tu būsi kartu su jais dvasios pakilime ir tapsi kitokiu žmogumi. ⁷ Kai tik visi šie ženklai bus įvykę, daryk, ką laikai reikalinga, nes VIEŠPATS bus su tavimi. ⁸ Po to tu turi anksčiau už mane nueiti į Gilgalą. Tikėk manimi, aš ateisiu pas tave atnašauti deginamųjų aukų ir aukoti bendravimo aukų. Tu turi laukti septynias dienas, kol ateisiu pas tave ir nurodysiu, ką turi toliau daryti.“

⁹ Sauliui apsigręžus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį. Tą pačią dieną įvyko visi anie ženklai. ¹⁰ Jiems einant iš ten į Gibėją, štai pasitinka jį pranašų būrys. Dievo dvasia jį pagavo, ir jis dvasios pakilime pranašavo kartu su jais. ¹¹ O visi, kurie buvo pirma jį pažinę, matydami jį dvasios pagavoje su pranašais pranašaujantį, vieni kitų klausė: „Kas atsitiko Kišo sūnui? Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“ ¹² O kažin koks vietinis pridėjo: „O kas jų tėvas?“ Tad žodžiai: „Nejau ir Saulius yra tarp pranašų?“ virto patarle. ¹³ Praėjus pranašiškam dvasios pakilimui, jis nuėjo į aukštumos alką.

¹⁴ Sauliaus dėdė klausė jo ir tarno: „Kur buvote nuėję?“ ­ „Asilių ieškoti, ­ atsakė jis. ­ Matydami, kad nerandame jų, nuėjome pas Samuelį.“ ­ ¹⁵ „Pasakyk man, ­ liepė Sauliaus dėdė, ­ ką tau pasakė Samuelis!“ ¹⁶ Saulius atsakė dėdei: „Mums jis tik pasakė, kad asilės jau atsiradusios.“ Tačiau nepasakė nieko, ką Samuelis buvo sakęs apie karaliavimą.

Saulius išrenkamas karaliumi

¹⁷ Sušaukęs žmones pas VIEŠPATĮ į Micpą, ¹⁸ Samuelis tarė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau jus iš egiptiečių rankos bei rankos visų jus engusių karalysčių.’ ¹⁹ Bet šiandien jūs atmetėte savo Dievą ­ tą, kuris gelbsti jus iš nelaimių ir sunkumų, ir pasakėte: ‘Ne! Paskirk karalių mums valdyti.’ Tad dabar stokite VIEŠPATIES akivaizdon savo giminėmis ir kiltimis.“

²⁰ Samuelis liepė prieiti kiekvienai Izraelio giminei, ir burtas krito Benjamino giminei. ²¹ Tada Samuelis paliepė Benjamino giminei prieiti kiltimis, ir burtas krito Matrio žmonių kilčiai. Galop jis paliepė Matrio kilčiai prieiti vyras po vyro, ir burtas krito Kišo sūnui Sauliui. Bet kai jo ieškojo, negalėjo rasti. ²² Tad jie vėl teiravosi VIEŠPATIES: „Ar tas žmogus čia?“ O VIEŠPATS atsakė: „Taip! Jis slepiasi tarp daiktų.“ ²³ Nubėgę atsivedė jį iš ten. Užėmęs savo vietą tarp žmonių, jis stovėjo galva aukštesnis už visus žmones. ²⁴ Samuelis tarė žmonėms: „Ar matote, ką VIEŠPATS išrinko? Kito, kaip jis, nėra visoje tautoje.“ O visi žmonės sveikino jį, šaukdami: „Tegyvuoja karalius!“

²⁵ Samuelis paaiškino žmonėms karaliaus valdžios teises ir pareigas, surašė jas į knygą ir padėjo VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai padaręs, Samuelis išsiuntė žmones atgal į namus. ²⁶ Ir Saulius, lydimas dorų stipruolių, kurių širdį buvo palietęs Dievas, sugrįžo į savo namus Gibėjoje. ²⁷ Bet keletas niekšų sakė: „Kaip gali šis vaikinas mus išgelbėti?“ Jie niekino jį ir dovanos jam neatnešė. Bet jis dėjosi to nepastebįs.

¹ Nahašas Amonitas atžygiavo ir apgulė Jabeš Gileadą. Jabešo vyrai tarė Nahašui: „Sudaryk su mumis sandorą, ir mes tau tarnausime.“ ² Bet Nahašas Amonitas atsakė: „Tik šitaip sudarysiu su jumis sandorą, būtent: išlupdamas kiekvienam jūsų dešinę akį! Šitaip užtrauksiu gėdą visam Izraeliui!“ ³ Jabešo seniūnai sakė jam: „Duok mums septynias dienas atsikvėpti, kad galėtume pasiųsti pasiuntinius į visą Izraelį. Jei neatsiras, kas mus gelbėtų, mes tau pasiduosime.“ ⁴ Atėję į Sauliaus Gibėją, pasiuntiniai perdavė šiuos žodžius žmonėms. Visi žmonės aimanavo.

⁵ Kaip tik tuo metu, varydamas jaučius, iš laukų sugrįžo Saulius. „Kodėl žmonės verkia?“ ­ klausė Saulius. Jie pakartojo jam žinią apie Jabešo gyventojus. ⁶ Klausantis šių žodžių, Saulių pagavo VIEŠPATIES dvasia, ir jis labai įniršo. ⁷ Paėmęs jungo jaučius, jis sukapojo juos į gabalus ir išsiuntinėjo per pasiuntinius po visą Izraelio žemę su įspėjimu: „Taip bus padaryta su jaučiais kiekvieno, kuris tik neateis sekti paskui Saulių ir Samuelį!“ VIEŠPATIES baimė apėmė žmones, ir jie atėjo visi kaip vienas. ⁸ Jam sutelkus juos prie Bezeko, izraelitų buvo trys šimtai tūkstančių, o iš Judo trisdešimt tūkstančių. ⁹ O atėjusiems pasiuntiniams buvo pasakyta: „Taip jūs kalbėsite Jabeš Gileado vyrams: ‘Rytoj, saulei pradėjus kaitinti, būsite išgelbėti.’“ Pasiuntiniai sugrįžę pranešė tai Jabeš Gileado gyventojams. Šie apsidžiaugė. ¹⁰ Tada Jabešo gyventojai tarė amonitams: „Rytoj pasiduosime jums, galėsite daryti su mumis, kas tik jums patiks.“

¹¹ Kitą dieną Saulius išdėstė kariuomenę trim būriais. Rytmečio sargybos metu jie įsiveržė į stovyklą ir tol kirto amonitus, kol įkaito diena. Išlikę gyvi buvo taip išblaškyti, kad niekur neliko dviejų vienoje vietoje.

¹² Žmonės kalbėjo Samueliui: „Kas drįso sakyti: ‘Nejau Saulius bus mūsų karalius?!’ Paduokite juos mums, mes juos nubausime mirtimi.“ ¹³ Bet Saulius atsakė: „Šiandien nė vienas nebus nubaustas mirtimi, nes šiandien VIEŠPATS suteikė Izraeliui išgelbėjimą.“

¹⁴ Samuelis tarė žmonėms: „Eikite šen! Eime į Gilgalą ir ten įsteikime karaliaus valdžią.“ ¹⁵ Tada visi žmonės nuėjo į Gilgalą ir ten, Gilgale, VIEŠPATIES akivaizdoje paskelbė Saulių karaliumi. Ten jie atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje bendravimo aukas; ten Saulius ir visi izraelitai šventė su didžiu džiaugsmu.