⁹ Žmonės džiaugėsi geros valios atnašomis, nes atnašavo iš visos širdies. Ir karalius Dovydas tuo labai džiaugėsi.

Dovydo padėkos malda

¹⁰ Tada Dovydas pašlovino VIEŠPATĮ visos bendrijos akivaizdoje. Dovydas tarė:

„Būk pašlovintas, VIEŠPATIE,

Izraelio, mūsų tėvo, Dieve,

nuo amžių per amžius!

¹¹ O VIEŠPATIE, tavo yra didybė,

galybė, grožybė, pergalė ir šlovė.

Taip, nes tau priklauso visa,

kas danguje ir žemėje.

O VIEŠPATIE, tau priklauso karalystė,

tu esi iškilęs kaip galva virš visko.

¹² Tu daliji turtus ir garbę,

tu visa valdai.

Tavo rankoje jėga ir galybė,

tavo galioje kiekvieną

išaukštinti ir stiprinti.

¹³ Už tai, mūsų Dieve,

mes tau dėkojame ir šloviname

tavo garbingą vardą.

¹⁴ Bet kas aš ir kas mano tauta, kad mes galime daryti šią geros valios atnašą? Juk visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę. ¹⁵ Juk tavo akivaizdoje mes tik praeiviai, tik tavo svečiai, kaip ir visi mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje ­ tarsi šešėlis, išnykstantis be vilties. ¹⁶ VIEŠPATIE, mūsų Dieve, visa ši gausybė, kurią atidėjome statyti tavo Namams, tavo šventajam vardui, yra iš tavo rankos ir tau priklauso. ¹⁷ Aš žinau, mano Dieve, kad tu tikrini širdį ir mėgsti dorumą. Dora širdimi noriai atnašavau visus šiuos dalykus, ir dabar pamačiau tavo žmones, čia esančius, tau atnašaujančius gera valia ir su džiaugsmu. ¹⁸ VIEŠPATIE, mūsų protėvių Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, palaikyk tokį jausmą ir tokias mintis savo tautos žmonių širdyse amžinai ir kreipk į save jų širdis.