¹ Dovydas statėsi rūmus Dovydo mieste ir pastatė palapinę, rengdamas vietą Dievo Skryniai. ² Tada Dovydas įsakė, kad levitai neštų Dievo Skrynią, nes VIEŠPATS buvo išrinkęs juos nešti Skrynią ir amžinai jam tarnauti. ³ Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę pernešti Dievo Skrynios į jos vietą, kurią buvo parengęs. ⁴ Dovydas surinko visus Aarono palikuonis ir levitus: ⁵ iš Kehato sūnų ­ jų didžiūną Ūrielį su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁶ iš Merario sūnų ­ jų didžiūną Asają su šimtu dvidešimt giminaičių; ⁷ iš Geršomo sūnų ­ jų didžiūną Joelį su šimtu trisdešimt giminaičių; ⁸ iš Elicafano sūnų ­ jų didžiūną Šemają su dviem šimtais giminaičių; ⁹ iš Hebrono sūnų ­ jų didžiūną Elielį su aštuoniasdešimt giminaičių; ¹⁰ iš Uzielio sūnų ­ jų didžiūną Aminadabą su šimtu dvylika giminaičių.

¹¹ Dovydas pasišaukė kunigus Cadoką bei Abjatarą ir levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą. ¹² Jis tarė jiems: „Jūs esate levitų kilčių galvos. Jūs ir jūsų broliai pasišventinkite, kad galėtumėte pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią į vietą, kurią esu jai parengęs. ¹³ Kadangi jūs nenešėte jos pirmą kartą, VIEŠPATS ištiko mus nelaime, nes mes jam neparodėme deramos pagarbos.“ ¹⁴ Taigi kunigai ir levitai pasišventino, rengdamiesi pernešti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Skrynią. ¹⁵ Levitai nešė Dievo Skrynią kartimis ant pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal VIEŠPATIES žodį.

¹⁶ Dovydas įsakė levitų didžiūnams paskirti savo brolius giesmininkais, kad giedotų džiaugsmo giesmes, pritariant muzikos instrumentams ­ arfoms, lyroms ir cimbolams. ¹⁷ Todėl levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, o iš jo brolių ­ Berechijo sūnų Asafą, iš Merario sūnų, jų brolių ­ Kušajo sūnų Etaną, ¹⁸ ir, antra, jų brolius: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Beną, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją, Obed Edomą ir Jejelį. ¹⁹ Giesmininkai Hemanas, Asafas ir Etanas turėjo skambinti bronziniais cimbolais; ²⁰ Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas groti arfomis pagal alamotą, ²¹ o Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas giedojimui pritarti lyromis pagal šeminitą. ²² Kenanijas, būdamas levitų giesmės didžiūnas, vadovavo giedojimui, nes buvo išmanus ir įgudęs. ²³ Berechija ir Elkana turėjo būti vartininkai prie Skrynios. ²⁴ Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras turėjo pūsti trimitus priešais Dievo Skrynią. Ir Obed Edomas bei Jehija turėjo būti vartininkai prie Skrynios.

²⁵ Taigi Dovydas, Izraelio seniūnai ir tūkstantininkai džiūgaudami nuėjo gabenti VIEŠPATIES Sandoros Skrynios iš Obed Edomo namų. ²⁶ Kadangi Dievas padėjo nešantiems VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, buvo atnašauta septyni jaučiai ir septyni avinai. ²⁷ Dovydas bei visi levitai, nešantys Skrynią, ir giesmininkai bei giesmininkų giesmių didžiūnas Kenanija vilkėjo plonos drobės skraistėmis. Dovydas vilkėjo ir lininį efodą. ²⁸ Taip visas Izraelis pernešė VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, palydėdami šauksmais, rago gaudesiu, trimitais ir cimbolais, grodami arfomis ir lyromis.

²⁹ VIEŠPATIES Sandoros Skryniai pasiekus Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė karalių Dovydą šokinėjantį ir šokantį. Savo širdyje ji pajuto jam panieką.

¹ Dievo Skrynią atnešus ir padėjus palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs, atnašautos deginamosios aukos ir bendravimo aukos. ² Baigęs atnašauti deginamąsias aukas ir bendravimo aukas, Dovydas palaimino žmones VIEŠPATIES vardu ³ ir padalijo visiems izraelitams, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, po kepalą duonos, gabalą jautienos ir razinų plokštainį.

⁴ Be to, jis paskyrė iš levitų tarnus prie Skrynios, kad maldautų, dėkotų ir šlovintų VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą: ⁵ Asafas buvo jų galva, Zacharija ­ pavaduotojas, Jejelis, Šemiramotas, Jehielis, Matitija, Eliabas, Benajas, Obed Edomas ir Jejelis su arfomis ir lyromis; Asafas turėjo skambinti cimbolais, ⁶ o kunigai Benajas ir Jehazielis buvo nuolatiniai Dievo Sandoros Skrynios trimitininkai.

⁷ Tuomet Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui ir jo broliams šlovinti VIEŠPATĮ:

⁸ „Dėkokite VIEŠPAČIUI,

šaukitės jo vardo,

skelbkite jo darbus tautoms!

⁹ Giedokite jam,

šlovinkite jį giesme,

pasakokite apie jo nuostabius darbus!

¹⁰ Didžiuokitės jo šventu vardu;

tedžiūgauja širdis tų,

kurie ieško VIEŠPATIES.

¹¹ Pasitikėkite VIEŠPAČIU ir jo galybe,

be paliovos jo veido ieškokite!

¹² Atsiminkite, kokius nuostabius darbus

jis yra padaręs,

kokius ženklus ir kokius nuosprendžius

jis yra paskelbęs,

¹³ jūs, jo tarno Izraelio palikuonys,

Jokūbo vaikai,

jo išrinktieji! ¹⁴ Jis, VIEŠPATS, yra mūsų Dievas;

visoje žemėje galioja jo žodžiai.

¹⁵ Atsiminkite per amžius jo Sandorą,

pažadą, duotą tūkstančiui kartų~,

¹⁶ Sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu,

prisiekė Izaokui

¹⁷ ir patvirtino įstatu Jokūbui ­

Izraeliui kaip amžiną Sandorą,

¹⁸ tardamas: ‘Duosiu tau Kanaano kraštą,

kaip jums paskirtą paveldą.’

¹⁹ Tada buvote negausūs, tik saujelė,

tiktai pakeliui,

²⁰ klajodami iš tautos į tautą,

iš vienos karalystės į kitą.

²¹ Niekam jis neleido jų engti,

dėl jų barė karalius,

²² tardamas: ‘Nelieskite mano pateptųjų,

neužgaukite mano pranašų!’

²³ Giedok VIEŠPAČIUI, visa žeme,

skelbkite jo pergalę per dienų dienas!

²⁴ Pasakokite apie jo šlovę tautose,

apie jo nuostabius darbus visiems žmonėms.

²⁵ Juk didis yra VIEŠPATS

ir be galo šlovintinas, šiurpulingesnis, negu visi kiti dievai.

²⁶ Juk visi tautų dievai ­ tik stabai,

o VIEŠPATS padarė dangų;

²⁷ jo priekyje ­ garbė ir didybė,

jo buveinėje ­ jėga ir džiaugsmas.

²⁸ Pripažinkite VIEŠPAČIUI, tautų šeimos,

pripažinkite VIEŠPAČIUI garbę ir jėgą!

²⁹ Teikite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę,

imkite atnašą ir eikite pas jį,

garbinkite VIEŠPATĮ šventą ir didį!

³⁰ Drebėk prieš jį, visa žeme!

Iš tikro tvirtai stovi pasaulis;

niekada nebus pajudintas.

³¹ Tesilinksmina dangus, tedžiūgauja žemė,

tesako tautos: ‘VIEŠPATS yra karalius!’

³² Jūra ir visa, kas joje, teūžauja,

laukai ir visa, kas juose, tedžiūgauja!

³³ Visi miško medžiai iš džiaugsmo

teošia VIEŠPAČIUI,

nes jis ateina valdyti žemės.

³⁴ Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina!

³⁵ Sakykite: ‘Gelbėk mus, Dieve, mūsų išganytojau!

Surink mus ir išlaisvink iš tautų,

kad dėkotume tavo šventajam vardui

ir džiūgautume tavo šlovėje.

³⁶ Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,

nuo amžių per amžius!“

Tada visi žmonės tarė: „Amen!“ ir šlovino VIEŠPATĮ.