¹⁹ Tada Dvasia apgaubė trisdešimtuko vadą Amasają, ir jis tarė:

„Mes tavo, Dovydai;

ir su tavimi, Jesės sūnau!

Ramybė, ramybė tau,

ramybė tam, kuris tau padeda!

Tavo Dievas yra tas,

kuris tau padeda.“

Tada Dovydas juos priėmė ir pastatė tarp savo pajėgų vadų.

²⁰ Ir iš Manaso giminės perbėgo pas Dovydą, kai jis atžygiavo su filistinais į mūšį su Sauliumi. Tačiau filistinams jis nepadėjo, nes jų valdovai pasitarė ir atleido jį, sakydami: „Jis pereis pas savo šeimininką Saulių mūsų galvų kaina.“ ²¹ Jam žygiuojant į Ciklagą, pas jį perbėgo šie Manaso giminės vyrai: Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas ­ Manaso kilčių galvos. ²² Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikų gaują, nes visi buvo narsūs vyrai ir karių vadai. ²³ Iš tikrųjų diena po dienos žmonės vis ėjo pas Dovydą jam padėti, kol ten išaugo didžiulė stovykla, tarsi Dievo stovykla.

²⁴ Štai skaičiai būrių ginkluotų vyrų, atėjusių pas Dovydą į Hebroną perduoti jam Sauliaus karalystės pagal VIEŠPATIES žodį.

²⁵ Iš Judo giminės nešiojusių skydą ir ietį ­ šeši tūkstančiai aštuoni šimtai kaip reikiant ginkluotų vyrų. ²⁶ Iš Simeono giminės narsių karių ­ septyni tūkstančiai šimtas. ²⁷ Iš Levio giminės ­ keturi tūkstančiai šeši šimtai, ²⁸ taip pat Aarono namų vadas Jehojada ir su juo trys tūkstančiai septyni šimtai ²⁹ bei Cadokas, jaunas narsus vyras, su savo kiltimi ­ dvidešimt trim pareigūnais. ³⁰ Iš Benjamino žmonių, Sauliaus giminių ­ trys tūkstančiai, kurių daugumas iki šiol buvo likę ištikimi Sauliaus namams. ³¹ Iš Efraimo giminės ­ dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių vyrų, išgarsėjusių savo kiltyse; ³² iš pusės Manaso giminės ­ aštuoniolika tūkstančių pagal vardus paskirtų eiti ir padaryti Dovydą karaliumi. ³³ Iš Isacharo giminės vyrų, kurie suprato laiko ženklus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, ­ du šimtai vadų ir visi jų giminaičiai ­ jų įsakymu. ³⁴ Iš Zabulono giminės ­ penkiasdešimt tūkstančių užgrūdintų karių, apsiginklavusių mūšiui visokiais karo ginklais, padėti Dovydui iš visos širdies. ³⁵ Iš Naftalio giminės ­ tūkstantis vadų drauge su trisdešimt septyniais tūkstančiais vyrų, ginkluotų skydais ir ietimis. ³⁶ Iš Dano giminės ­ dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai vyrų, apsiginklavusių stoti į kovos rikiuotę. ³⁷ Iš Ašero giminės ­ keturiasdešimt tūkstančių užgrūdintų karių, pasiruošusių kovai. ³⁸ Iš Užjordanės rubenų ir gadų bei pusės Manaso giminės ­ šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų įvairiais karo ginklais.

³⁹ Visi šie kariai atžygiavo į Hebroną kautynių rikiuote, visa širdimi norėdami pastatyti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Panašiai visas likęs Izraelis vieningai norėjo padaryti Dovydą karaliumi. ⁴⁰ Tenai jie pasiliko su Dovydu tris dienas valgydami ir gerdami, nes giminės buvo juos aprūpinę. ⁴¹ Taip pat jų kaimynai atėjo net iš Isacharo, Zabulono ir Naftalio, ant asilų, kupranugarių, mulų ir jaučių gabendami maistą, gausias atsargas miltų, figų plokštainių, razinų plokštainių, vyno, aliejaus, galvijų ir avių, nes Izraelyje buvo daug džiaugsmo.

¹ Tada Dovydas pasitarė su

tūkstantininkais ir šimtininkais, iš tikrųjų ­ su visais vadais. ² Visai Izraelio bendrijai Dovydas tarė: „Jeigu jums atrodo gera ir jeigu tokia VIEŠPATIES, mūsų Dievo, valia, pasiųskime žodį visur mūsų likusioms giminėms per visas Izraelio žemes, įskaitydami kunigus ir levitus miestuose su ganyklomis, kad jie sueitų pas mus. ³ Tada vėl parsineškime savo Dievo Skrynią, nes per visas Sauliaus dienas mes nekreipėme į ją dėmesio.“ ⁴ Visa bendrija sutiko tai daryti, nes šis reikalas patiko visiems žmonėms.

⁵ Tad Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Šihoro Egipte iki Lebo Hamato parnešti Dievo Skrynios iš Kirjat Jearimų. ⁶ Dovydas ir visas Izraelis nukeliavo į Baalą ­ Kirjat Jearimus, priklausančius Judui, parnešti iš ten Dievo Skrynios, vadinamos jo vardu: „VIEŠPATS, sėdintis kerubų soste“. ⁷ Jie gabeno Dievo Skrynią nauju vežimu iš Abinadabo namų, Uza ir Achjojas valdė vežimą, ⁸ o Dovydas ir visas Izraelis šoko Dievo akivaizdoje ir visomis jėgomis giedojo, pritardami lyromis, arfomis, būgneliais su žvangučiais, cimbolais ir trimitais.

⁹ Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką paremti Skrynią, nes jaučiai kluptelėjo. ¹⁰ VIEŠPATS užpyko ant Uzos ir ištiko jį mirtimi, nes jis padėjo ranką ant Skrynios. Ten Dievo akivaizdoje jis mirė. ¹¹ Dovydas susirūpino dėl to, kad VIEŠPATS buvo pratrūkęs ant Uzos. Užtat ta vieta iki šios dienos vadinama Perec Uza.

¹² Tą dieną Dovydas pajuto Dievo baimę. „Kaip aš galiu parsinešti Dievo Skrynią?“ ­ sakė jis. ¹³ Tad Dovydas neparsigabeno Skrynios į Dovydo miestą, bet nukreipė ją į Obed Edomo Gatiečio namus. ¹⁴ Dievo Skrynia išbuvo Obed Edomo šeimos namuose tris mėnesius, ir VIEŠPATIES palaima lydėjo Obed Edomo šeimyną bei visa, ką jis turėjo.

¹ Tuo tarpu Tyro karalius Hiramas atsiuntė pasiuntinius pas Dovydą su kedro rąstais, mūrininkais ir dailidėmis statyti jam rūmų. ² Dabar Dovydas suvokė, kad VIEŠPATS buvo padaręs jį Izraelio karaliumi ir kad jo karalystė buvo taip išaukštinta dėl jo tautos Izraelio.

³ Dovydas vedė dar kitas žmonas, ir Dovydui gimė daugiau sūnų ir dukterų. ⁴ Štai vardai vaikų, gimusių jam Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas ir Natanas, Saliamonas, ⁵ Ibharas, Elišūva ir Elpaletas, ⁶ Nogahas, Nefegas ir Jafija, ⁷ Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

⁸ Išgirdę, kad Dovydas pateptas viso Izraelio karaliumi, visi filistinai sutartinai pakilo į žygį jo ieškoti. Bet Dovydas, apie tai išgirdęs, išžygiavo jiems pasipriešinti. ⁹ Filistinai buvo atžygiavę ir plėšikavo Refajų slėnyje. ¹⁰ Tada Dovydas teiravosi Dievo, klausdamas: „Ar aš turiu priešintis filistinams? Ar atiduosi juos man į rankas?“ VIEŠPATS atsakė jam: „Žygiuok! Aš atiduosiu juos tau į rankas.“ ¹¹ Tad jis nužygiavo į Baal Peracimus. Ten Dovydas juos nugalėjo. „Pro mano priešus Dievas prasiveržė mano ranka, kaip prasiveržia vanduo“, ­ tarė Dovydas. Todėl ta vieta vadinama Baal Peracimais. ¹² Filistinai buvo palikę ten savo dievus. Dovydas įsakė juos sudeginti.

¹³ Dar kartą filistinai įsiveržė į slėnį, ¹⁴ ir vėl Dovydas teiravosi Dievo. Dievas atsakė jam: „Nesivyk jų, bet apeik ir stok į mūšį su jais priešais balzamo medžius. ¹⁵ Kai išgirsi žygio ūžesį balzamo medžių viršūnėse, pradėk mūšį, nes Dievas eis pirma tavęs filistinų kariuomenės sunaikinti.“ ¹⁶ Dovydas darė, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Jie sutriuškino filistinus nuo Gibeono iki pat Gezero.

¹⁷ Dovydo garsas pasklido po visus kraštus, ir VIEŠPATS padarė, kad jo bijotų visos tautos.