¹ Tada visas Izraelis suėjo pas Dovydą Hebrone ir tarė: „Mes tavo kūnas ir kraujas. ² Net anksčiau, dar Sauliui esant karaliumi, tu išvesdavai ir parvesdavai Izraelį iš visų mūšių. VIEŠPATS, tavo Dievas, pasakė tau: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi mano tautos Izraelio vadas.’“ ³ Taigi visi Izraelio seniūnai suėjo Hebrone pas Dovydą, ir Hebrone Dovydas sudarė su jais sandorą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi pagal VIEŠPATIES žodį, duotą per Samuelį.

⁴ Tada Dovydas ir visas Izraelis leidosi į žygį prieš Jeruzalę, tai yra Jebusą, kur gyveno krašto gyventojai jebusiečiai. ⁵ Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Čia tu niekada neįžengsi!“ Bet Dovydas paėmė Siono tvirtovę. Šiandien tai Dovydo miestas. ⁶ Dovydas buvo pasakęs: „Kas pirmas nukaus jebusietį, tas bus vadas ir didžiūnas“. Cerujos sūnus Joabas užkopė pirmas ir tapo vadu.

⁷ Dovydas įsikūrė gyventi tvirtovėje, todėl ji buvo pavadinta Dovydo miestu. ⁸ Jis įtvirtino aplinką iš visų pusių, nuo Milojo aplinkui, o Joabas atstatė kitas miesto dalis. ⁹ Dovydas darėsi vis galingesnis ir galingesnis, nes Galybių VIEŠPATS buvo su juo.

¹⁰ Štai vadai Dovydo galiūnų, teikusių jam didelę paramą karalystėje drauge su visu Izraeliu ir padėjusių jam tapti karaliumi pagal VIEŠPATIES žodį Izraeliui.

¹¹ Štai Dovydo galiūnų sąrašas. Hachmonio sūnus Jašobamas buvo trejeto vadas. Pakėlęs ietį prieš tris šimtus, nukovė juos vienu sykiu. ¹² Po jo galiūnų trejete buvo Dodojo Ahoacho sūnus Eleazaras. ¹³ Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimų, kai filistinai ten buvo susitelkę mūšiui. Ten buvo dirvos sklypas, pilnas miežių. Žmonėms traukiantis nuo filistinų, ¹⁴ jis ir Dovydas pasipriešino šio sklypo viduryje ir, apgynę jį, nugalėjo filistinus. Taip VIEŠPATS išgelbėjo juos, suteikęs didelę pergalę.

¹⁵ Trys iš trisdešimtuko vadų nuėjo tarp uolų pas Dovydą prie Adulamo olos, kai filistinai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje. ¹⁶ Tuo metu Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula ­ Betliejuje. ¹⁷ Dovydas ilgesingai prasitarė: „O kad turėčiau bent gurkšnį vandens iš Betliejaus talpyklos ­ iš tos prie vartų!“ ¹⁸ Tada trejetas prasiveržė pro filistinų įgulą ir, pasėmę vandens iš talpyklos prie Betliejaus vartų, parnešė Dovydui. Bet Dovydas nenorėjo jo gerti ir išliejo kaip atnašą VIEŠPAČIUI. ¹⁹ „Gink, Dieve, ­ sakė jis, ­ jei kitaip elgčiausi! Kaip aš galiu gerti šių vyrų kraują? Juk jie parnešė jį, savo gyvybę į pavojų statydami.“ Užtat jis nenorėjo vandens gerti. Tokie buvo šių galiūnų žygdarbiai.

²⁰ Joabo brolis Abšajas buvo trisdešimtuko galva. Kartą ietimi jis kovojo prieš tris šimtus ir, nukovęs juos, laimėjo sau vardą šalia trejeto. ²¹ Jis buvo dvigubai garsesnis už bet kurį iš trisdešimtuko ir tapo jų vadu, tačiau trejetui neprilygo.

²² Jehojados sūnus Benaja buvo narsus vyras iš Kabceelio, atlikęs didelius žygdarbius. Jis nukovė du Arielio sūnus iš Moabo. Kartą sniegingą dieną nusileidęs į duobę, jis užmušė liūtą. ²³ Be to, jis nukovė vieną egiptietį, penkių uolekčių ūgio milžiną. Nors egiptietis turėjo rankoje ietį kaip audėjo riestuvą, Benaja išėjo prieš jį su vėzdu ir, išplėšęs ietį iš egiptiečio rankos, nukovė jo paties ietimi. ²⁴ Tokie buvo Jehojados sūnaus Benajos žygdarbiai, ir jis laimėjo vardą šalia trejeto galiūnų. ²⁵ Jis buvo garsus trisdešimtuko būryje, tačiau trejetui neprilygo. Dovydas paskyrė jį savo asmens sargybos vadu.

²⁶ Kariai galiūnai:

Joabo brolis Asaelis, Dodojo Betliejiečio sūnus Elhananas, ²⁷ Šamotas Haroras, Helecas Pelojietis, ²⁸ Ikešo Tekojiečio sūnus Ira, Abiezeras Anatojietis, ²⁹ Sibechajas Hušietis, Ilajas Ahoachas, ³⁰ Mahrajas Netofietis, Baanos Netofiečio sūnus Heledas, ³¹ Ribajo iš Benjamino Gibėjos sūnus Itajas, Benaja Piratonietis, ³² Hurajas iš Gaašo slėnių, Abielis Arabietis, ³³ Azmavetas Baharimietis, Eljachba Šaalbonietis, ³⁴ Bene Jašenas Gizotietis, Šagės iš hararų sūnus Jehonatanas, ³⁵ Sacharo iš hararų sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas, ³⁶ Heferas Mecherietis, Ahija Pelojietis, ³⁷ Hecrojas Karmelietis, Ezbajo sūnus Naarajas, ³⁸ Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas, ³⁹ Celekas Amonitas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys Nachrajas Beerotietis, ⁴⁰ Ira Itras, Garebas Itras; ⁴¹ Ūrija Hetitas, Achlajo sūnus Zabadas, ⁴² Šizos Rubeniečio sūnus Adina ­ rubenų galva ir trisdešimtuko vadas; ⁴³ Maakos sūnus Hananas, Juozapatas Mitnietis, ⁴⁴ Uzija Aštarotietis, Hotamo Aroeriečio sūnūs Šama ir Jejelis, ⁴⁵ Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis Joha Ticietis, ⁴⁶ Elielis Mahavas, Elnaamo sūnūs Jeribajas bei Jošavija ir Itma Moabitas, ⁴⁷ Elielis, Jobedas ir Jaasielis Mecobaitas.

¹ Štai vyrai, atėję pas Dovydą į Ciklagą, dar jam slapstantis nuo Kišo sūnaus Sauliaus, kurie buvo tarp galiūnų, jam padėjusių kare. ² Jie buvo ginkluoti lankais, galėjo ir dešine, ir kaire ranka mėtyti svaidykle akmenis ar šaudyti lanku strėles; jie buvo iš Sauliaus giminaičių, iš Benjamino giminės: ³ vadas Ahiezeras drauge su Jehoašu ­ abu Šemavos Gibėjiečio sūnūs, taip pat Azmaveto sūnūs Jezielis ir Peletas, Beracha, Jehuvas Anatotietis, ⁴ galiūnas iš trisdešimtuko ir vienas trisdešimtuko vadų Išmaja Gibeonietis, ⁵ Jeremija, Jahazielis, Johananas, Jehozabadas Gederietis, ⁶ Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas, Šefatijas iš Harifo palikuonių, ⁷ korachai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras bei Jašobamas ⁸ ir Jerohamo iš Gedoro sūnūs Joela bei Zebadija.

⁹ Ir iš gadų perėjo žmonių pas Dovydą sekti jį į dykumos tvirtovę. Jie buvo narsūs galiūnai, patyrę kariai, ginkluoti skydu ir ietimi, išvaizdūs tarsi liūtai, vikrūs tarsi gazelės kalnuose. ¹⁰ Ezeras buvo vadas, Abdija antras, Eliabas trečias, ¹¹ Mišmana ketvirtas, Jeremija penktas, ¹² Atajas šeštas, Elielis septintas, ¹³ Johananas aštuntas, Elzabadas devintas, ¹⁴ Jeremijas dešimtas, Machbanajas vienuoliktas. ¹⁵ Šie Gado giminės vyrai buvo kariuomenės galvos. Mažieji buvo lygiajėgiai šimtui, o stiprieji ­ tūkstančiui. ¹⁶ Tai buvo vyrai, kurie pirmą mėnesį perbrido Jordaną, kai jis buvo išsiliejęs iš krantų, ir privertė bėgti visus slėnio gyventojus į rytus ir vakarus.

¹⁷ Pas Dovydą į tvirtovę atėjo ir iš Benjamino bei Judo giminių. ¹⁸ Išėjęs pasitikti, Dovydas kreipėsi į juos, tardamas: „Jeigu ateinate pas mane taikiu tikslu man padėti, parodysiu jums gerą širdį, bet jeigu ateinate išduoti manęs priešams, nors mano rankos nėra padariusios jokio smurto, temato tai mūsų protėvių Dievas ir teskiria nuosprendį.“