¹ Broliai, aš noriu, kad jūs nebūtumėte neišmaną apie dvasines dovanas. ² Kai dar buvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. ³ Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.

⁴ Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. ⁵ Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. ⁶ Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. ⁷ Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. ⁸ Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia ­ pažinimą, ⁹ kitam ­ tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam ­ išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, ¹⁰ kitam ­ stebuklingus darbus, kitam ­ pranašavimą, kitam ­ dvasių atpažinimą, kitam ­ įvairių kalbų dovaną, kitam ­ kalbų aiškinimą. ¹¹ Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

Kūnas ir jo nariai

¹² Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. ¹³ Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi ­ žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

¹⁴ Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. ¹⁵ Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai nepriklausau kūnui“ ­ tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁶ O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“ ­ tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁷ Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas ­ klausa, tai kur uoslė? ¹⁸ Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo. ¹⁹ Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas? ²⁰ Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. ²¹ Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia.“ ²² Priešingai, tariamai silpnesni kūno nariai yra kur kas reikalingesni. ²³ Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, ²⁴ kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, ²⁵ kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. ²⁶ Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.