¹ Saliamono valdžia apėmė visas karalystes nuo Eufrato iki filistinų krašto, net iki pat Egipto ribos. Jos davė duoklę ir buvo Saliamonui pavaldžios per visą jo gyvenimą.

² Kasdienis Saliamono aprūpinimas maistu buvo trisdešimt korų geriausių miltų, šešiasdešimt korų rupių miltų, ³ dešimt penėtų jaučių, dvidešimt jaučių iš ganyklos ir šimtas avių bei ožkų, neskaitant stirnų, gazelių, stirninų ir penėtų paukščių. ⁴ Mat jis valdė visą sritį į vakarus nuo Eufrato, visus karalius į vakarus nuo Eufrato, nuo Tifsacho iki Gazos, ir taikiai sugyveno su visais aplinkiniais kaimynais. ⁵ Per visą Saliamono gyvenimą Judas ir Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu. ⁶ Saliamonas turėjo keturiasdešimt tūkstančių gardų kovos vežimų arkliams ir dvylika tūkstančių raitelių. ⁷ Anie valdytojai, kiekvienas savo mėnesį, aprūpindavo maistu Saliamoną ir visus, kurie ateidavo sėstis prie Saliamono stalo. Jie stengdavosi, kad nieko netrūktų. ⁸ Pagal savo pareigas kiekvienas jų atgabendavo taip pat miežių bei šiaudų arkliams ir ristūnams į vietas, kur jie buvo laikomi.

⁹ Be to, Dievas apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu, neaprėpiama širdimi, kaip neaprėpiamos yra pajūrio smiltys. ¹⁰ Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį. ¹¹ Jis buvo išmintingesnis už visus žmones, išmintingesnis už Etaną Ezerachą ir už Maholo sūnus ­ Hemaną, Kalkolą ir Dardą. Jo garsas pasklido po visas kaimynų tautas. ¹² Jis sudėjo tris tūkstančius patarlių, o jo dainų buvo tūkstantis ir penkios. ¹³ Jis galėdavo kalbėti apie medžius nuo kedro, esančio Libane, iki yzopo, augančio sienoje; jis galėdavo kalbėti apie gyvulius, paukščius ir žuvis. ¹⁴ Saliamono klausytis atvykdavo iš visų kraštų žmonės, siunčiami visų žemės karalių, išgirdusių apie jo išmintį.

¹⁵ Tyro karalius Hiramas, išgirdęs, kad Saliamonas pateptas karaliumi vietoj savo tėvo, nusiuntė savo dvariškius pas jį, nes visada buvo Dovydo bičiulis. ¹⁶ Saliamonas pasiuntė Hiramui tokį žodį: ¹⁷ „Tu žinai, kad mano tėvas negalėjo statyti Namų VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui per jam grasinančius priešus, kol VIEŠPATS nebuvo jų padėjęs jam po kojų. ¹⁸ Bet dabar VIEŠPATS, mano Dievas, suteikė man visokeriopą ramybę. Nėra nei priešų, nei nelaimių. ¹⁹ Tad ketinu pastatyti Namus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardui, kaip VIEŠPATS yra mano tėvui pasakęs: ‘Tavo sūnus, kurį aš pasodinsiu į tavo sostą vietoj tavęs, pastatys Namus mano vardui.’ ²⁰ Tad įsakyk Libane man kirsti kedrus. Mano tarnai darbuosis su tavo tarnais, ir aš mokėsiu tau kokią tik nustatysi algą savo tarnams, nes tu žinai, kad niekas pas mus nemoka taip medžių kirsti, kaip sidoniečiai.“

²¹ Saliamono žodžius išgirdęs, Hiramas labai apsidžiaugė. „Tebūna šiandien pašlovintas VIEŠPATS, ­ tarė jis, ­ kad davė Dovydui išmintingą sūnų šiai gausiai tautai valdyti!“ ²² Hiramas pasiuntė Saliamonui žodį: „Gavau žinią, kurią man siuntei. Aš patieksiu tau visų kedro ir kipariso rąstų, kokių tau reikia. ²³ Mano tarnai nugabens juos nuo Libano prie jūros, aš liepsiu juos surišti jūroje į sielius ir nuplukdyti į vietą, kurią tu nurodysi. Ten liepsiu juos išardyti, kad galėtum pasiimti. O tu savo ruožtu patieksi mano šeimynai maisto, kokio būsiu nurodęs.“ ²⁴ Tad Hiramas patiekė Saliamonui kedro ir kipariso rąstų, kiek tik jam reikėjo, ²⁵ o Saliamonas savo ruožtu davė Hiramui dvidešimt tūkstančių korų kviečių kaip maistą jo šeimynai ir dvidešimt korų geriausio aliejaus. Toks buvo metinis Saliamono atsilyginimas Hiramui. ²⁶ VIEŠPATS suteikė Saliamonui išminties, kaip buvo jam pažadėjęs. Tarp Hiramo ir Saliamono buvo taika, ir jiedu sudarė sandorą.

²⁷ Karalius Saliamonas uždėjo lažą visam Izraeliui. Į lažo tarnybą paimtųjų buvo trisdešimt tūkstančių vyrų. ²⁸ Jis siuntė juos į Libaną po dešimt tūkstančių kas mėnesį pamainomis taip, kad vieną mėnesį jie išbūdavo Libane, o du mėnesius ­ namie. Lažo darbų prievaizdas buvo Adoniramas. ²⁹ Be to, Saliamonas turėjo ir septyniasdešimt tūkstančių nešikų bei aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžių kalnuose, ³⁰ neskaitant trijų tūkstančių trijų šimtų pareigūnų, vadovaujančių darbams ir prižiūrinčių darbininkų pamainas.

³¹ Karaliaus įsakymu jie skaldė didžiulius geriausio akmens luitus, kad pamatai Namams būtų padėti iš tašytų akmenų. ³² Juos tašė Saliamono statytojai, Hiramo statytojai ir Gebalo vyrai. Taip buvo paruošti rąstai ir akmenys Namų statybai.

¹ Keturi šimtai aštuoniasdešimtų metų po izraelitų išėjimo iš Egipto žemės zivo mėnesį, tai yra ketvirtų savo karaliavimo Izraelyje metų antrą mėnesį, Saliamonas pradėjo statyti VIEŠPATIES Namus. Namai, Saliamono statomi VIEŠPAČIUI, buvo šešiasdešimt ² uolekčių ilgio, dvidešimt uolekčių pločio ir trisdešimt uolekčių aukščio. ³ Prieangis prieš Namų didžiąją navą buvo dvidešimt uolekčių pločio, skersai Namų, o ilgis Namų priekyje ­ dešimt uolekčių. ⁴ Langus Namams įstatė įdubose su rėmais. ⁵ Iš lauko pusės prie Namų sienos, aplink išorinę Namų sieną, supančią didžiąją navą ir vidinę šventyklą, jis pastatė statinį su aukštais ir aplinkui visur įrengė šoninius kambarius. ⁶ Apatinis aukštas buvo penkių uolekčių pločio, vidurinis ­ šešių uolekčių pločio, trečias ­ septynių uolekčių pločio, o aplink Namus iš lauko pusės jis padarė atsparas sienoje, kad sijos nebūtų įleistos į Namų sienas.

⁷ Namus statant, buvo naudojami tik tašyti akmenys, atskelti skaldykloje. Nei plaktuko, nei kirvio, nei kokio kito geležies įrankio nebuvo girdėti Namuose juos statant.

⁸ Įėjimas į vidurinį aukštą buvo dešiniajame Namų šone. Sraigtiniais laiptais buvo patenkama į vidurinio aukšto kambarius, o iš vidurinio aukšto ­ į trečio aukšto kambarius. ⁹ Užbaigęs Namus statyti, Saliamonas apmušė juos kedro sijomis ir lentomis. ¹⁰ Jis pastatė statinį su aukštais palei visus Namus; kiekvienas aukštas buvo penkių uolekčių aukščio, prijungtas prie Namų kedro sijomis.

¹¹ Tada Saliamoną pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹² „Jei statydamas Namus elgsiesi pagal mano įstatus, paklusi mano įsakams ir laikysiesi ištikimai visų mano įsakymų, įvykdysiu pažadą, kurį daviau tavo tėvui Dovydui. ¹³ Aš gyvensiu tarp Izraelio vaikų ir niekada nepaliksiu savo tautos Izraelio.“

¹⁴ Saliamonas baigė statyti Namus. ¹⁵ Iš vidaus Namų sienas jis apmušė kedro lentomis. Namų vidaus sienas nuo aslos iki lubų jis padengė medžiu. Jis išgrindė ir Namų aslą kipariso lentomis. ¹⁶ Už dvidešimt uolekčių nuo Namų galo jis pastatė kedro lentų pertvarą nuo aslos iki sijų ir taip padarė vidinę šventyklą ­ šventų švenčiausiąją. ¹⁷ Priekinė Namų dalis, tai yra didžioji nava, buvo keturiasdešimt uolekčių. ¹⁸ Namų vidaus kedro lentose buvo išraižyti moliūgai ir žiedų taurelės. Visa apmušta kedru; akmens nebuvo niekur matyti. ¹⁹ Pačioje Namų gilumoje jis įrengė vidinę šventyklą, kad ten būtų padėta VIEŠPATIES Sandoros Skrynia. ²⁰ Vidinės šventyklos vidus buvo dvidešimt uolekčių ilgio, dvidešimt uolekčių pločio ir dvidešimt uolekčių aukščio. Jis aptraukė jos vidų grynu auksu ir pastatė ten kedro aukurą. ²¹ Saliamonas išklojo Namų vidų grynu auksu, įdėjo aukso grandines į Šventyklos vidines duris. Jis aptraukė vidinę šventyklą auksu. ²² Po to išklojo auksu visus Namus ir paauksavo net visą vidinės šventyklos aukurą. Taip visi Namai buvo užbaigti.

²³ Vidinėje šventykloje jis padarė iš alyvos medžio du kerubus. Kiekvieno jų aukštis buvo dešimt uolekčių. ²⁴ Vienas kerubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas kerubo sparnas buvo penkių uolekčių. Taigi sparnų ilgis nuo vieno sparno galo iki kito buvo dešimt uolekčių. ²⁵ Ir antrojo kerubo sparnų ilgis buvo dešimt uolekčių. Abu kerubai buvo to paties dydžio ir turėjo tokią pat išvaizdą: ²⁶ vienas kerubas buvo dešimt uolekčių aukščio, ir antrasis kerubas buvo tokio pat aukščio.

²⁷ Kerubai buvo pastatyti vidiniame Namų kambaryje. Kerubų sparnai buvo taip išskleisti, kad vieno kerubo sparnas lietė vieną sieną, o antro kerubo ­ kitą sieną. Kiti du sparnai tiesėsi Namų vidurio link, ir sparnas lietė sparną. ²⁸ Ir kerubus jis paauksavo.

²⁹ Visur ant Namų sienų, iš vidaus ir iš lauko pusės, jis išraižė kerubus, palmes ir žiedų taureles. ³⁰ Namų vidaus ir lauko aslą jis išklojo auksu.

³¹ Duris į vidinę šventyklą jis padarė iš alyvos medžio. Durų sąrama ir staktos buvo penkiašonės. ³² Dvigubos durys buvo iš alyvos medžio. Ant jų jis išraižė kerubus, palmes ir žiedų taureles, aptraukė duris auksu ir paauksavo kerubus ir palmes. ³³ Įėjimui į didžiąją navą padarė panašias keturkampes staktas iš alyvos medžio ³⁴ ir dvigubas duris iš kipariso. Kiekvienerios durys buvo iš dviejų suveriamų dalių. ³⁵ Ant jų jis išraižė kerubus, palmes bei žiedų taureles ir aptraukė auksu, lygiai prigludusiu prie raižybos. ³⁶ Vidaus kiemo sieną jis pastatė iš trijų eilių tašytų akmenų ir vienos eilės kedro rąstų.

³⁷ Ketvirtų metų zivo mėnesį buvo padėti VIEŠPATIES Namų pamatai. ³⁸ Vienuoliktų metų bulo mėnesį, tai yra aštuntą mėnesį, Namai ir visos jų dalys buvo užbaigta taip, kaip sumanyta. Taigi Saliamonas statė juos septynerius metus.