| Įst 28 | Klusnumas neša palaimą 1 [i1]„Bet jei ištikimai klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, uoliai vykdydamas visus jo įsakymus, kuriuos šiandien tau duodu, VIEŠPATS, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų. 2 Jei klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, tau ateis ir tave užlies visi šie palaiminimai: 3 Palaimintas būsi mieste, palaimintas būsi ir kaime! 4 Palaimintas bus tavo įsčių vaisius, tavo žemės derlius bei tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis. 5 Palaiminta bus tavo pintinė ir tavo gelda! 6 Palaimintas būsi pareidamas ir palaimintas būsi išeidamas!“[i2] Pergalė ir gerovė 7 „Priešus, puolančius tave, VIEŠPATS sutriuškins tavo akyse. Tave jie puls vienu keliu, bet nuo tavęs bėgs septyniais keliais.[i3] 8 VIEŠPATS įsakys palaimai būti su tavimi tavo klėtyse ir visur, ką tu imiesi daryti, – jis laimins tave krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda. 9 Tave VIEŠPATS padarys savo šventa tauta, kaip jis yra tau prisiekęs, jei laikysiesi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų ir eisi jo keliais. 10 Matys visos žemės tautos, kad tu esi vadinamas VIEŠPATIES vardu,[i4] ir tavęs jos bijos. 11 VIEŠPATS aprūpins tave gausia gerove, įsčių vaisiumi, gyvulių prieaugliu ir žemės derliumi krašte, kurį VIEŠPATS prisiekė tavo protėviams duoti tau. 12 Tau VIEŠPATS atidarys savo turtingą iždą, dangų, kad, laikui atėjus, parūpintų lietaus tavo kraštui, ir laimins visus tavo rankų darbus. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi. 13 VIEŠPATS tave padarys galva, o ne uodega,[i5] tu būsi visuomet viršuje ir niekad apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysies VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu. 14 Nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę nė nuo vieno įsakymų, kuriuos jums šiandien duodu, apie kitus dievus ir tarnavimą jiems“. Prakeikimai už neklusnumą 15 „Bet jei neklausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ištikimai vykdyti visus jo įsakymus ir įstatus, kuriuos tau šiandien duodu, tada ateis ir tave užlies visi šie prakeikimai: 16 Prakeiktas būsi mieste, prakeiktas būsi ir kaime! 17 Prakeikta bus tavo pintinė ir tavo gelda! 18 Prakeiktas bus tavo įsčių vaisius, tavo žemės derlius, bandos ir kaimenės prieauglis. 19 Prakeiktas būsi pareidamas, prakeiktas būsi išeidamas!“ Liga ir pralaimėjimas 20 „VIEŠPATS užleis tave nelaime, sąmyšiu ir nesėkme visur, ką bandysi daryti, tad būsi veikiai sunaikintas už savo nedorus darbus, nes tu mane palikai. 21 VIEŠPATS spaus tave maru, kolei padarys tau galą krašte, kurio paveldėti įeini. 22 VIEŠPATS ištiks tave džiova, karštlige, uždegimu, kaitra ir sausra, kūlėmis ir miltlige, – sekios jie įkandin tavęs, kolei žūsi. 23 Dangaus skliautas virš tavo galvos bus varis, o žemė po tavo kojomis – geležis. 24 VIEŠPATS permainys tavo krašto lietų į dulkes, tik smiltys tekris ant tavęs iš dangaus skliauto, kolei nebūsi sunaikintas. 25 VIEŠPATS privers tave bėgti nuo savo priešų; išžygiuosi prieš juos vienu keliu, bet bėgsi nuo jų septyniais keliais.[i6] Tapsi pasibaisėjimu visoms žemės karalystėms. 26 Jūsų lavonai bus maistas padangių paukščiams ir žemės žvėrims. Nebus kas juos nubaidytų. 27 VIEŠPATS ištiks tave Egipto skaudėmis, augliais, dedervine ir niežais, nuo kurių neišsigydysi. 28 VIEŠPATS ištiks tave beprotybe, aklumu ir išgąsčiu. 29 Net vidudienį eisi apgraibomis kaip aklas tamsoje, bet savo kelio nesurasi. Nuolat būsi engiamas ir apiplėšiamas, nebus kas tau pagelbėtų. 30 Jei susižadėsi su moterimi, kitas vyras su ja suguls; jei pasistatysi namus, juose negyvensi; jei įsiveisi vynuogyną, jo vaisiais nesidžiaugsi. 31 Tavo jautis tau matant bus papjautas, bet tu jo nevalgysi; tavo asilas bus pavogtas tau matant, bet nebus tau sugrąžintas; tavo avys bus atiduotos tavo priešams, – nebus kas tau pagelbėtų. 32 Tavo sūnūs ir dukterys bus atiduodami svetimai tautai, tau matant; pražiūrėsi akis visą dieną jų ieškodamas, bet būsi bejėgis ką nors padaryti. 33 Derlių tavo žemės ir viso tavo triūso valgys tauta, kurios nepažįsti; būsi engiamas ir prislėgtas be perstojo, 34 kolei reginiai tavo akyse išves tave iš proto. 35 [i7]VIEŠPATS ištiks tavo kelius ir šlaunis, nuo kojų padų ligi viršugalvio, piktybinėmis skaudėmis, nuo kurių negalėsi būti išgydytas“. Tremtis 36 „VIEŠPATS išvarys tave ir karalių, kurį sau pasiskirsi, pas tautą, kurios nei tu, nei tavo protėviai nepažinote, tenai tarnausi svetimiems dievams, padarytiems iš medžio ir akmens. 37 Tapsi klaiko reginiu, patarle ir priežodžiu visoms tautoms, pas kurias tave VIEŠPATS nuves“. Bevaisis triūsas 38 „Nors daug sėklos nuneši į savo lauką, bet derliaus mažai tenuimsi, nes skėriai jį suris. 39 Nors įsiveisi vynuogynus ir juos įdirbsi, bet vynuogių nenurinksi ir vyno negersi, nes kirmėlės jas nuės. 40 Nors turėsi alyvmedžių visoje savo žemėje, bet aliejumi neišsitepsi, nes tavo alyvos nukris neprinokusios. 41 Nors pagimdysi sūnų ir dukterų, bet su tavimi jie nepasiliks, nes turės išeiti į nelaisvę. 42 Visi tavo medžiai ir tavo žemės derlius bus vabzdžių grobis. 43 Ateivis, gyvenantis su tavimi, kils aukščiau ir aukščiau už tave, o tuo tarpu tu slinksi vis žemyn ir žemyn. 44 Jis tau skolins, bet tu jam neskolinsi; jis bus galva, o tu uodega. 45 Visi šie prakeikimai ištiks tave, vydamiesi įkandin ir priblokšdami, kolei būsi sunaikintas, nes neklausei VIEŠPATIES, savo Dievo, balso laikytis įsakymų ir įstatų, kuriuos jis tau yra davęs. 46 Amžinai jie bus ženklas ir nuostabus reiškinys[i8] tau ir tavo palikuonims. 47 Kadangi nenorėjai tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, su džiaugsmu ir dėkinga širdimi už visokeriopą perteklių, 48 todėl tarnausi alkanas ir ištroškęs, nuogas ir nieko neturintis savo priešams, kuriuos VIEŠPATS siųs tau. Ant sprando tau jis dės geležinį jungą, kolei tave sunaikins“. Apie būsimą karą ir tremtį 49 „VIEŠPATS atves prieš tave tautą iš toli, nuo žemės pakraščių, skrendančią kaip erelis, – tautą, kurios kalbos tu nesupranti, 50 žiaurią tautą, nerodančią pagarbos senam ar gailesčio jaunam. 51 Ji ris tavo galvijų prieauglį ir tavo žemės derlių, kolei būsi sunaikintas, nepalikdama tau nei grūdų, nei vyno, nei aliejaus, nei tavo bandos ar kaimenės prieauglio, kolei nepražudys ji tavęs. 52 Ji apguls tave visuose tavo miestuose, kolei aukštieji įtvirtinimo mūrai, kuriais pasitiki, bus išgriauti visame tavo krašte. Ji apguls tave visuose tavo miestuose visame krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs. 53 Beviltiškai skursdamas dėl priešo apgulos, valgysi savo įsčių vaisių – kūną savo sūnų ir dukterų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs. 54 Net labai švelnus lepūnas iš jūsų vyrų pavydės savo paties broliui, savo mylimai žmonai ir savo likusiems vaikams 55 bet kokio gabalo savo vaikų mėsos, kurią jis pats valgys, kai nebus jam likę nieko kito beviltiškai skurstant visuose tavo miestuose dėl tavo priešo apgulos. 56 Labai švelni ir lepi jūsų moteris, tokia švelni ir tokia lepi, kad nėra pratusi kojos padu paliesti žemę, pavydės savo mylimam vyrui, savo sūnui bei dukteriai 57 net nuovalų, kurios išeina gimdant, ir pagimdyto kūdikio, nes ji pati juos valgys slapta, neturėdama nieko kito ir būdama beviltiškame skurde priešų apgultuose tavo miestuose. 58 Jei nesilaikysi ištikimai visų šio Mokymo žodžių, užrašytų šioje knygoje, pagarbiai nebijosi šio šlovingo ir nuostabaus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, 59 tada VIEŠPATS ištiks ir tave, ir tavo palikuonis sunkiomis ir ilgalaikėmis rykštėmis, skaudžiomis ir ilgalaikėmis ligomis. 60 Jis ištiks tave visomis Egipto ligomis,[i9] kurių tu taip labai bijojai, ir jos tavęs nepaleis. 61 Ir įvairiomis kitomis ligomis bei rykštėmis, nors jos nėra minimos šioje knygoje, VIEŠPATS ištiks tave, kolei būsi sunaikintas. 62 Būsite palikti nedaugelis, nors kadaise buvote taip gausūs, kaip žvaigždės danguje, nes neklausei VIEŠPATIES, savo Dievo, balso. 63 Kaip VIEŠPATS kadaise džiaugėsi, darydamas jums gera ir jus daugindamas, taip dabar jis džiaugsis, siųsdamas jums pražūtį ir jus naikindamas. Jūs būsite išrauti iš žemės, kurią dabar eini paveldėti. 64 VIEŠPATS išblaškys tave po tautas nuo vieno žemės galo lig kito; tenai tarnausi svetimiems dievams, – iš akmens ir medžio, – kurių nei tu, nei tavo protėviai nepažinote. 65 Tačiau net tose tautose nerasi ramybės; nebus tenai vietos tavo kojų padams. Tenai VIEŠPATS duos tau sugrudusią širdį, pražiūrėtas akis[i10] ir vilties netekusią dvasią. 66 Tavo gyvastį nuolat slėgs nežinia, patirsi baimę naktį ir dieną, be tikrumo, kad išliksi. 67 Ryto metą sakysi: 'Ai, kad jau būtų vakaras!', – o vakare sakysi: 'Ai, kad jau būtų rytas!' – iš baimės, kurią jaus tavo širdis, ir dėl to, ką matys tavo akys. 68 VIEŠPATS pasiųs tave laivais[i11] atgal į Egiptą keliu, apie kurį tau sakiau, kad niekad jo nebematysi. Tenai norėsite parsiduoti savo priešams vergais ir vergėmis, bet nebus kas pirktų“. 69 Šie yra žodžiai Sandoros, kurią VIEŠPATS įsakė Mozei sudaryti su izraeliečiais Moabo krašte, pridėti prie Sandoros, kurią jis buvo sudaręs su jais prie Horebo. |
