^1 [i1]Giesmė. Asafo psalmė.

I

² Dieve, netylėk!

Nebūk man kurčias ar tylus, Dieve!

³ Juk štai tavo priešai kelia maištą, –

pakėlė galvas, kurie tavęs nekenčia.

⁴ Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą,

tariasi prieš tavo globotinius.

⁵ „Eime, – jie sako, –

sunaikinkime juos kaip tautą;

Izraelio vardas nebus daugiau minimas!“

⁶ Tikrai, jie vieningai sąmokslauja,

prieš tave sudaro sąjungą –

^7 [i2]Edomo ir išmaelitų tautos,

Moabas ir hagritai,

⁸ Gebalas ir Amonas, ir Amalekas,

Filistija ir Tyro gyventojai.

⁹ Asirija irgi prie jų prisidėjo, –

jie yra stipri Loto vaikų parama. {Sela}

II

^10 [i3]Padaryk jiems, ką padarei Midjanui,

Siserai ir Jabinui prie Kišono upės.

¹¹ Tu nugalėjai juos prie Ein-Doro, –

jų lavonai tapo mėšlu laukams.

¹² Pasielk su jų didžiūnais, kaip su Orebu ir Zeebu;

su visais jų vadais, kaip su Zebahu ir Zalmuna.

¹³ „Užimkime Dievo pievas, –

sakė jie, – sau į paveldą!“

¹⁴ O mano Dieve, išblaškyk juos lyg dulkes,

lyg vėjo nešamus pelus.

¹⁵ Kaip ugnis, siaubianti mišką,

kaip liepsna, svilinanti kalnus,

¹⁶ taip savo audra sek juos įkandin

ir kelk jiems klaiką savo vėtra!

¹⁷ Taip teparausta jiems veidai iš gėdos,

kad jie imtų ieškoti tavo vardo, VIEŠPATIE!

¹⁸ Tebūna nugalėti ir amžinai išgąsčio apimti, –

težūva jie visiškai sugėdinti.

¹⁹ Težino, kad tu vienas, kurio vardas yra VIEŠPATS,

tesi Aukščiausias visoje žemėje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>