1 [i1]Chorvedžiui. Psalmė. Giesmė. Šlovinkite Dievą džiaugsmo šauksmais, visa žeme, 2 giedokite šlovės giesmę jo vardui, teikite jam iškilmingą garbę! 3 Kartokite Dievui: „Kokie nuostabūs tavo darbai! Tavo jėga tokia didi, kad tavo priešai gūžiasi[i2] prieš tave! 4 Tegarbina tave visa žemė, tegieda tau šlovės giesmę, – tegieda šlovės giesmę tavo vardui!“ {Sela} I 5 Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė, – savo darbais jis kelia pagarbią žmonių baimę. 6 Jūrą jis pavertė sausuma, per upę mūsų protėviai perėjo pėsti. Ten mes džiūgavom jam – 7 jis amžinai viešpatauja savo galybe, jo akys stebi tautas – tenesididžiuoja maištininkai. {Sela} 8 Tautos, garbinkite mūsų Dievą, teskamba jo šlovės garsai. 9 Mums jis suteikė gyvenimą ir neleido mūsų kojoms suklupti. 10 Juk, Dieve, tu mus išbandei! Ištyrei mus, kaip ištiriamas ugnimi sidabras; 11 tu leidai mums įpult į pinkles, mums ant pečių uždėjai sunkią naštą. 12 Tu leidai, kad žmonės jotų mums ant sprando, – perėjome per ugnį ir vandenį, – bet tu išvedei mus į saugią vietą. II 13 Įeinu į tavo Namus nešdamas deginamąsias aukas, vykdau tau padarytus įžadus, – 14 įžadus, kuriuos ištarė mano lūpos ir tau davė, kai buvau nelaimėje. 15 Deginamosioms aukoms atnašauju tau peniukšlius drauge su degančių avinų dūmais; aukoju jaučius ir ožius. {Sela} 16 Ateikite ir klausykitės, visi pagarbiai Dievo bijantieji, kai skelbiu, ką jis man padarė. 17 Šaukiausi jo balsu, šlovės giesmė buvo man ant liežuvio.[i3] 18 Jeigu būčiau turėjęs piktą mintį širdyje, VIEŠPATS nebūtų klausęsis. 19 Bet Dievas išgirdo, – jis klausėsi mano maldos balso. 20 Pagarbintas yra Dievas – tas, kuris neatstūmė mano maldos nei neatsakė man savo gerumo. | 
