1 [i1]Dovydo psalmė. Atminimo aukai.[i2] I 2 VIEŠPATIE, nebausk manęs pykdamas, neplak manęs niršdamas! 3 Juk tavo strėlės į mane giliai įsmigo ir tavo rankos smūgiai mane ištiko. 4 Nėra nieko sveiko mano kūne nuo tavo įnykio, braška mano kaulai, nes nusidėjau. 5 Virš galvos apsemtas nuodėmių, jos slegia mane lyg sunkiausia našta. II 6 Mano žaizdos dvokia ir pūliuoja per mano kvailumą. 7 Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus per visą dieną. 8 Juk mano strėnos pilnos deginančio skausmo, nėra nieko sveiko mano kūne. 9 Visiškai atbukęs ir nukamuotas vaitoju, nes širdis man iš nerimo plyšta. 10 Viešpatie, tu žinai, ko aš trokštu, tu girdi mano vaitojimą. 11 Mano širdis virpa, netekau jėgų, mano akys migla apsitraukė. 12 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atokiai dėl mano ligos opų, net mano artimieji iš tolo težiūri. 13 Tie, kurie mano gyvasties tyko, spendžia spąstus, tie, kurie nori mane nuskriausti, kalba apie smurtą ir visą laiką brandina klastą. III 14 O aš tarsi kurčias, negirdintis, lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali. 15 Esu lyg žmogus, negalintis atsikirsti, nes negali girdėti. 16 Bet tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE, ir tu, Viešpatie mano Dieve, man atsakysi. 17 Juk aš meldžiuosi: „Tik neleisk jiems džiūgauti dėl mano nelaimės, neleisk jiems didžiuotis, kai parpulsiu“. IV 18 Juk esu ant žūties slenksčio ir nuolat kenčiu skausmą. 19 Išpažįstu savo kaltę, gailiuosi už nuodėmę. 20 Bet mano mirtini priešai sveiki ir stiprūs; daug tokių, kurie be priežasties manęs nekenčia. 21 Tie, kurie atmoka man piktu už gera, mane kamuoja,[i3] nes aš siekiu to, kas gera. 22 Nepalik manęs, VIEŠPATIE! Mano Dieve, nesitolink nuo manęs! 23 Skubėk man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti! | 
