BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 50

 Pradžios knyga
  
 Jokūbo laidotuvės
  
Pr 50

Jokūbo testamentas

1 Juozapas metėsi savo tėvui ant veido, jį bučiavo ir verkė. 2 Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė išbalzamuoti jo tėvą, ir gydytojai išbalzamavo Izraelį. 3 Tam jie paskyrė keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko pareikalauja išbalzamavimas. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.

4 Pasibaigus gedulo metui, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius, sakydamas: „Jei aš randu malonę jūsų akyse, prašyčiau perduoti faraonui šį mano prašymą: 5 'Mano tėvas prisaikdino mane, tardamas: 'Aš mirštu, turi mane palaidoti kape, kurį sau išsikasiau Kanaano krašte!' Todėl prašom leisti man keliauti palaidoti savo tėvą. Paskui sugrįšiu'“. 6 Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą taip, kaip jis tave prisaikdino padaryti“.

7 Taigi Juozapas iškeliavo savo tėvo palaidoti. Drauge su juo keliavo visi faraono pareigūnai – jo dvaro seniūnai ir Egipto krašto didžiūnai, 8 visa Juozapo šeimyna – jo broliai ir jo tėvo šeimyna. Vien tik jų mažyliai, avių kaimenės ir galvijų bandos pasiliko Gošeno žemėje. 9 Ir vežimai, ir raiteliai keliavo su juo. Susidarė labai didelė palyda. 10 Atvykus prie Goren–haAtado[i1], esančio anapus Jordano, jie ten kėlė labai didelį ir iškilmingą apraudojimą, o Juozapas savo tėvo gedulo laikėsi septynias dienas. 11 Kanaaniečiai, krašto gyventojai, matydami gedulo iškilmes prie Goren-haAtado, sakė: „Tai turi būti skaudus gedulas egiptiečiams“. Todėl ta vieta buvo pavadinta Abel-Mizrajimu. Ji yra anapus Jordano.

12 Taigi {Jokūbo} sūnūs padarė tėvui taip, kaip jis buvo jiems įsakęs. 13 Jie nugabeno jį į Kanaano kraštą ir palaidojo Machpelos lauko, esančio prie Mamrės, oloje, – lauko, kurį kapo vietai Abraomas nupirko iš hetito Efrono. 14 Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą drauge su broliais ir visais, su juo keliavusiais jo tėvo palaidoti.

Brolių prašymas atleisti

15 Juozapo broliai, matydami mirusį tėvą, pradėjo baimintis: „Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir panorės mums atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėme?“ 16 Jie užkalbino Juozapą, sakydami: „Prieš mirdamas, mūsų tėvas paliepė: 17 Sakykite Juozapui: 'Aš prašau tave atleisti nusikaltimą ir nuodėmę savo broliams, kurie taip nedorai su tavimi pasielgė'. Taigi dabar prašome atleisti tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą!“ Jiems taip bekalbant, Juozapas apsiverkė. 18 Tada pradėjo verkti ir jo broliai, parpuolė prieš jį ir sakė: „Mes esame tavo vergai!“ 19 Bet Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Nejau aš esu Dievo vietoje? 20 Be to, nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera – leido išlaikyti daugelį žmonių, kaip jis šiandien ir daro. 21 Taigi būkite be baimės. Aš pats aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius“. Taip maloniai jiems kalbėdamas, jis juos įtikino.

22 Juozapas pasiliko Egipte drauge su savo tėvo šeimyna. Juozapas susilaukė šimto dešimties metų. 23 Jis matė trečios kartos Efraimo vaikus; ir Manaso sūnaus Machiro vaikai gimė ant Juozapo kelių.

Juozapo mirtis

24 Po kurio laiko Juozapas tarė savo broliams: „Aš mirštu, bet Dievas tikrai aplankys jus ir išves jus iš šio krašto į kraštą, kurį jis pažadėjo, prisiekdamas Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“. 25 Tuomet Juozapas prisaikdino Izraelio sūnus, tardamas: „Po Dievo aplankymo[i2] pasiimkite iš čia mano kaulus“.

26 Juozapas mirė būdamas šimto dešimties metų; jis buvo išbalzamuotas ir paguldytas į karstą Egipte.

  
Išnašos:
1Pr 50,10-50,11: Goren-haAtad{as}: Atado{t.y. Gervuogių} klojimas. Abel-Mizrajim{as}: Egiptiečių gedulas. Vieta nėra archeologų aptikta. Be to, sunku suvokti, kodėl gedulo apeigos įvyko krašte anapus Jordano, kai pačios laidotuvės buvo Hebrone. Turbūt ankstesnis pasakojimo variantas kalbėjo apie gedulo apeigas anapus Egipto vadi – Egipto upės, įprastinės Egipto ribos su Kanaanu.
2Pr 50,25: Po Dievo aplankymo: žmogaus gyvenimo ir istorijos įvykiai, žiūrint tikėjimo akimis, yra Dievo aplankymas. Išėjimas iš Egipto yra suprantamas kaip likiminis Dievo aplankymas – išpirkimas iš vergijos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 50