BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 14

 Jobo knyga
  
Job 14

1 „Mirtingasis[i1], gimęs iš moters,

trumpai tegyvena, bet vargo daug turi,

2 pražysta kaip gėlė ir nuvysta,

praskuba tarsi šešėlis ir nesustoja.

3 Vis dėlto į tokį įsmeigi savo akis

ir vedi į teismą su savimi.

4 Kas gali padaryti švarų daiktą iš nešvaraus?

Niekas negali.

5 Iš tikrųjų jo dienos yra suskaitytos,

tu žinai jo mėnesių skaičių

ir nustatei ribas, kurių jis negali peržengti.

6 Nusigręžk nuo jo, kad pasilsėtų,

kol jis, tarsi samdinys, baigs dienos darbą!

7 Juk medis turi vilties:

nukirstas jis vėl ataugs,

atžalų jam netrūks.

8 Nors jo šaknys žemėje pasensta

ir jo kelmas pelėja dulkėse,

9 tačiau vandens kvapo paliestas

jis atžels ir išskleis šakas kaip sodinukas.

10 Bet kai žmogus miršta, jis yra bejėgis;

kai mirtingasis atsikvepia paskutinį kartą,

tada kur jis?

11 Kaip vanduo išgaruoja iš ežero,

kaip upė nusenka ir išdžiūva,

12 taip žmogus gulasi ir daugiau nebeatsikelia.

Jis pabus tik tada, kai dangaus nebebus,

tik tada jis bus pažadintas iš miego.

13 O, kad paslėptum mane Šeole,

apsaugotum mane, kol atlėgs tavo įniršis,

nustatytum man laiką ir mane atsimintum!

14 Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?

Per visas savo sunkios tarnystės dienas laukčiau,

kol ateis kas manęs paleisti.

15 Tu pašauktumei, o aš tau atsakyčiau,

ir ilgėtumeisi savo rankų kūrinio.

16 Juk tada mano žingsnių neskaičiuotumei,

nekreiptum akių į mano nuodėmę.

17 Mano nusižengimas būtų užantspauduotas maiše,[i2]

uždengtumei mano kaltę.

18 Deja! Kaip kalnas ilgainiui suyra ir sutrupa,

kaip uola pajuda iš savo vietos,

19 kaip vanduo išgraužia akmenis,

kaip staigi liūtis išplauna dirvos žemę,

taip tu sunaikini žmogaus viltį.

20 Įveiki jį amžinai, ir jis miršta,

pakeiti jo veidą ir išsiunti.

21 Jo vaikai pasiekia garbę, o jis to nežino;

jie patiria gėdą, o jis to nepastebi.

22 Tik savo paties kūno skausmą jis jaučia

ir tik dėl savęs jis kenčia“.

  
Išnašos:
1Job 14,1-14,22: Literatūrinis deimančiukas apie žmogaus būklę. Medis turi vilties vėl ataugti, bet ne marusis žmogus. Jobas žaidžia mintimi apie poilsį Šeole – mirusiųjų buveinėje, toli nuo dieviškojo pykčio, kuris ilgainiui praeis. Ilgainiui Dievas jį pašauktų ir uždengtų jo nuodėmę! Bet tai tik svajonė, nes tikrovė nuožmi – Dievas sunaikina mariojo žmogaus viltį!
2Job 14,17: ... užantspauduotas maiše: paslėptas ir užmirštas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 14