| Jer 39 | Jeruzalės kritimas 0 {Kai Jeruzalė buvo paimta...}[i1] 1 Devintaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais,[i2] dešimtą mėnesį,[i3] Babilono karalius Nebukadnezaras su visa savo kariuomene atžygiavo prie Jeruzalės ir ją apgulė. 2 O vienuoliktaisiais Zedekijo metais,[i4] ketvirto mėnesio devintą dieną,[i5] buvo pralaužtos miesto sienos. 3 {Kai Jeruzalė buvo paimta},[i6] visi Babilono karaliaus pareigūnai atėjo ir įsikūrė Viduriniuose vartuose: Nergal-Šarezeris, Samgar-Nebas, Sar- Sechimas Rab-Saris[i7], Nergal-Šarezeris Rab-Magas[i8] ir visi kiti Babilono karaliaus pareigūnai. 4 Judo karalius Zedekijas ir visi jo kareiviai, pamatę juos, pabėgo iš miesto nakčia karaliaus sodo keliu pro vartus tarp dviejų sienų. Jie spruko keliu Arabos[i9] link. 5 Bet kaldėjų būrys juos vijosi ir tyrlaukiuose prie Jericho pasivijo Zedekiją. Paėmę į nelaisvę, nuvedė jį į Riblą,[i10] Hamato krašte, pas Babilono karalių Nebukadnezarą, ir šis padarė jam sprendimą. 6 Ribloje Babilono karaliaus įsakymu buvo nužudyti Zedekijo sūnūs jo paties akyse. Babilono karalius įsakė nubausti mirtimi taip pat ir visus Judo didikus. 7 Tada, išlupdinęs Zedekijui akis ir apkaldinęs jį grandine, įsakė išvesti į Babiloną. 8 Tuo tarpu kaldėjai sudegino karaliaus rūmus bei gyventojų namus ir nugriovė Jeruzalės sienas. 9 Galų gale karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į Babilono tremtį gyventojus, išlikusius mieste, drauge su perbėgusiais pas jį ir įgudusių amatininkų likučiais. 10 Bet kai ką iš vargšų, neturinčių jokios nuosavybės, karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas paliko Judo krašte, tuo pačiu metu paskirdamas jiems vynuogynų ir laukų. 11 O dėl Jeremijo Babilono karalius Nebukadnezaras buvo davęs karaliaus asmens sargybos vadui Nebuzaradanui tokį įsakymą: 12 „Surask ir gerai jį prižiūrėk. Nedaryk jam nieko pikta, bet elkis su juo, kaip jis pageidaus“. 13 Taigi karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas drauge su Rab-Sariu Nebušazbanu, Rab-Magu Nergal-Sarezeriu ir visais Babilono karaliaus didikais pasiuntė žmonių, 14 įsakydami paimti Jeremiją iš sargybos kiemo būsto. O šie patikėjo Šafano sūnaus Ahikamo sūnui Gedalijui grąžinti jį namo. Taip jis likosi tarp savų tautiečių. Paguodos žodis Ebed-Melechui 15 Tuo metu, kai Jeremijas kalėjo sargybos kiemo būste, atėjo jam VIEŠPATIES žodis: 16 „Eik ir pasakyk kušitui Ebed-Melechui: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: tikėk manimi! Aš tuojau įvykdysiu žodžius, kuriuos kalbėjau tam miestui, – jo nelaimei, o ne palaimai. Tą dieną viskas įvyks tavo paties akivaizdoje. 17 Bet tą dieną tave išgelbėsiu, – tai VIEŠPATIES žodis, – tu nebūsi atiduotas į rankas žmonių, kurių bijai. 18 Būk tikras, kad aš tave išgelbėsiu, – nuo kalavijo tu nežūsi! Tavoji gyvybė bus išgelbėta kaip karo laimikis, nes tu manimi pasitikėjai, – tai VIEŠPATIES žodis'“. |
