BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išėjimo knygaSkyrius: 21

 Išėjimo knyga
  
Iš 21

Nuostatai apie vergus

1 „Šie yra nuostatai,[i1] kuriuos tu jiems perduosi:

2 Jei nusiperki vergą hebrajų, jis tarnaus šešerius metus, bet septintaisiais jam bus duota laisvė be išsipirkimo. 3 Jei ateina nevedęs, jis išeis nevedęs; jei ateina vedęs, tada jo žmona išeis drauge su juo. 4 Jei jo šeimininkas duoda jam žmoną ir ji pagimdo jam sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai priklausys jos šeimininkui, o jis išeis vienas. 5 Betgi jei vergas pasako: 'Aš myliu savo šeimininką, žmoną ir vaikus, aš nenoriu būti laisvas', 6 jo šeimininkas nuves jį prieš Dievą.[i2] Jis bus privestas prie durų ar durų staktų, ir jo šeimininkas yla perdurs jam ausį.[i3] Tada jis tarnaus šeimininkui visą gyvenimą.

7 Jei kas parduos savo dukterį į verges, ji neišeis laisva, kaip išlaisvinami vyrai vergai. 8 Jei ji nepatiktų savo šeimininkui, kuris sau ją buvo pasiskyręs,[i4] tada jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturės teisės ją parduoti pašaliečiams, nes su ja apgaulingai pasielgė. 9 Jei jis paskirtų ją savo sūnui, tada elgsis su ja kaip su dukterimi. 10 Jei kas paimtų kitą žmoną, jis nesumažins pirmosios žmonos maisto, drabužių ar vedybinių teisių. 11 O jei tų trijų dalykų jai nepadarytų, ji išeis laisvėn veltui, be išsipirkimo“.

Smurto veiksmai

12 „Kas mirtinai sumuša žmogų, turi būti nubaustas mirtimi. 13 Jei tai padarė ne iš pasalų, bet Dievui leidus pakėlė ranką, paskirsiu tau vietą, į kurią jis galėtų pabėgti. 14 Betgi jei kas nors apgalvotai užpultų ir klastingai kitą užmuštų, paimsi jį net nuo mano aukuro nubausti mirtimi.

15 Kas užgauna tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi.

16 Kas pagrobia žmogų, – nesvarbu ar jį būtų pardavęs, ar dar tebelaiko, – bus nubaustas mirtimi.

17 Kas keikia tėvą ir motiną, bus nubaustas mirtimi“.

Bausmės už sužalojimus

18 „Jei vyrai susivaidytų ir vienas jų taip užgautų kitą akmeniu ar kumščiu, kad užgautasis nors ir nemirtų, bet turėtų gultis į lovą, 19 jei jis išgytų ir vaikštinėtų, pasiremdamas lazda, po lauką, tada užgavusysis nebus baudžiamas. Tačiau jis turės jam atlyginti už laiko netektį ir pasirūpinti jo išgijimu.

20 Jei savininkas primuštų savo vergą ar vergę lazda ir vergas tuojau pat mirtų, jis bus nubaustas. 21 Tačiau jei vergas išliktų dieną ar dvi gyvas, savininkas neturi būti baudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

22 Jei besimušantys vyrai užgautų nėščią moterį ir ją ištiktų persileidimas, betgi kitokio sužalojimo nebūtų, kaltasis turės mokėti tiek, kiek iš jo reikalaus moters vyras teisėjų akivaizdoje. 23 [i5]Tačiau jei sužalotų, tuomet atiduosi gyvybę už gyvybę, 24 akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją, 25 nudeginimą už nudeginimą, žaizdą už žaizdą, mėlynę už mėlynę.

26 Jei savininkas duotų savo vergui ar vergei į akį ir ją išmuštų, jis turės duoti vergui laisvę už akį. 27 Jei savininkas išmuštų savo vergui ar vergei dantį, jis turės duoti vergui laisvę už dantį.

28 Jei jautis subadytų mirtinai vyrą ar moterį, tas jautis turi būti užmuštas akmenimis; jo mėsa nebus valgoma. Jaučio savininkas bus nekaltas. 29 Betgi jei jautis, kuris praeityje yra subadęs žmones, ir savininkas, nors ir įspėtas, nebuvo jo uždaręs, užmuštų vyrą ar moterį, tuomet ne tik tas jautis turi būti užmuštas akmenimis, bet ir jo savininkas turi būti nubaustas mirtimi. 30 Tačiau jei savininkui būtų leista išsipirkti, tada jis sumokės tiek, kiek uždėta jo gyvybei išpirkti. 31 Jei jautis subadytų mažametį – berniuką ar mergaitę, su jo savininku bus pasielgta pagal tą patį nuostatą. 32 Jei jautis subadytų vergą ar vergę, jaučio savininkas sumokės vergo savininkui trisdešimt sidabrinių šekelių, o jautis bus užmuštas akmenimis.

33 Jei kas paliktų atvirą duobę ar, iškasęs duobę, jos neuždengtų ir jautis ar asilas į ją įpultų, 34 tada duobės savininkas turės atsilyginti, – sumokės kainą savininkui, bet pasiims sau nugaišusį gyvulį.

35 Jei kieno nors jautis sužeistų kaimyno jautį ir šis nugaištų, tada jiedu gyvąjį jautį parduos ir jo kainą pasidalys; nugaišusįjį jautį irgi pasidalys. 36 Betgi jei yra žinoma, kad tas jautis jau praeityje buvo įpratęs badyti ir savininkas nebuvo jo uždaręs, tada savininkas turės atiduoti jautį už jautį, bet pasiims sau nugaišusį gyvulį. 37 Jei kas pavogtų jautį bei avį ir papjautų ar parduotų, vagis turės atiduoti penkis jaučius už vieną jautį ir keturias avis už vieną avį“.

  
Išnašos:
1Iš 21,1: ... nuostatai: teisminiai nuosprendžiai, kurie gali būti pavyzdžiu ar pateisinimu panašiems įvykiams ar faktams. Ši įžanga yra antraštė Teisyno, kurį įprasta vadinti Sandoros knygos vardu. Žr. Iš 24,7.
2Iš 21,6: ... prieš Dievą: į Šventyklą. Pažodžiui pas dievus, t. y. pas teisėjus. Žr. Ps 82,1.
3Iš 21,6: ... perdurs jam ausį: posakis turėti atvirą ausį reiškia paklusti. Taigi ausies lezgelio perdūrimas buvo senas paklusnumo įvaizdis. Žr. Ps 40,7.
4Iš 21,8: ... sau ją buvo pasiskyręs: norėjo imti ją antrine žmona.
5Iš 21,23: Šis tekstas yra vadinamas lex talionis – atpildo, arba atkeršijimo, įstatymu. Šio įstatymo tikslas buvo ne tik įgyvendinti teisingumą, bet ir apriboti norą atkeršyti. Jėzus mini šį nuostatą, mokydamas savo sekėjus atsisakyti savosios teisės reikalauti atpildo, arba keršto, ir vadovautis meilės įsakymu. Žr. Mt 5,38-48.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išėjimo knygaSkyrius: 21