1 Belis[i1] sukiužo, Nebas[i2] susigūžia, – jų stabai pakrauti ant asilų ir galvijų. Tie, kurie turėtų nešti jus, dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių. 2 Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge, nuo naštos išsigelbėt negali, – jie patys eina į nelaisvę. 3 Klausykitės manęs, Jokūbo namai, ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų, nuo pat gimimo esate mano našta, išlaikiau jus nuo pat vaikystės. 4 Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite, kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada. Aš – tas, kuris nešiojau, aš – tas, kuris nešios, – aš – tas, kuris jus neš ir išgelbės. 5 Ką sugretinsite su manimi ir laikysite man lygiu? Arba ką sulyginsite su manimi, ir būtume panašūs? 6 Dosnieji iš kapšo auksą išpila, svarstyklėmis sidabrą atsveria ir auksakalį pasisamdo, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsčiom puldami. 7 Dedas jį ant savo pečių, nešiojas visur, kai pastato jį vieton, ten stovi sustingęs, iš vietos nepajuda. Nors jie šaukiasi, negali jis atsiliepti nei jų iš nelaimės išgelbėti. 8 Atminkite tai ir būkite ryžtingi, dėkitės į širdį, nusidėjėliai! 9 Atminkite, kas buvo anksčiau, senų senais laikais: Aš esu Dievas, nėra kito; Aš – Dievas, nėra tokio kaip aš. 10 Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“ Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta. 11 Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį,[i3] iš tolimos šalies žmogų, kad įvykdytų manąjį užmojį. Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu, ką užsimojau, tą ir padarysiu. 12 Klausykitės manęs, jūs – užsispyrėliai, esate toli nuo teisumo pergalės. 13 Aš pats įgyvendinu savąjį teisumą, jis nebėra toli, mano išganymas nevėluos. Aš pats suteiksiu išganymą Zione, Izraeliui duosiu savo šlovę. | 
