Skyrybos

¹ „Tarkime, vyras paima žmoną ir sueina su ja. Bet ji neranda malonės jo akyse, nes jis randa kokį nors jos nepadorumą,^[i1] parašo skyrybų raštą, paduoda jai į ranką ir išsiunčia ją iš savo namų. ² O ji, palikusi jo namus, tampa kito vyro žmona. ³ Tarkime, ir antrasis vyras jos nepakenčia, parašo jai skyrybų raštą ir išsiunčia iš savo namų; arba antrasis ją vedęs vyras miršta. ⁴ Pirmasis vyras, kuris buvo ją išsiuntęs, negali jos vėl imti sau žmona po to, kai ji yra buvusi netinkama. Nes tai būtų pasibjaurėtina VIEŠPAČIUI, ir tu užtrauktumei kaltę kraštui, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip nuosavybę.

⁵ Kai vyras yra neseniai vedęs, jis nei į kariuomenę eis, nei jam bus pavesta bet kokios pareigos. Atleistas vieneriems metams jis liks namie nešti džiaugsmo žmonai, kurią yra vedęs“.

Įvairūs įstatai

^6 [i2]„Niekas neturi imti užstatu rankinių girnų ar viršutinės girnapusės, nes tai būtų gyvybės ėmimas užstatu.

⁷ Jei rastųsi žmogus, kuris pagrobė kitą izraelietį, padarydamas jį vergu ar parduodamas, tas pagrobėjas turi mirti. Taip pašalinsi pikta iš jūsų.

⁸ Raupsų ligos atvejais labai rūpestingai daryk visa, ką jums nurodys kunigai iš Levio giminės. Darykite lygiai taip, kaip aš jiems įsakiau. ⁹ Atsimink, ką VIEŠPATS, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelionėje, kai išėjote iš Egipto.

^10 [i3]Kai duodi savo artimui bet kokią paskolą, užstato paimti į jo namus neisi. ¹¹ Lauke palauksi, kol žmogus, kuriam tu duodi paskolą, išneš tau užstatą. ¹² O jei tas žmogus yra nuskurdęs, nemiegosi su jo apdaru, kuris duotas tau kaip užstatas. ¹³ Tu turi sugrąžinti jam užstatą saulei leidžiantis, kad tavo artimas, galėdamas miegoti su apdaru, tave laimintų. Tai bus tavo geras darbas VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje.

¹⁴ Nesulaikysi nuskurdusiam ir neturtingam darbininkui algos, ar jis būtų kitas izraelietis, ar ateivis, gyvenantis tavo krašte vienoje iš tavo gyvenviečių. ¹⁵ Mokėsi jam algą prieš saulėlydį, nes jis yra nuskurdęs ir jo pragyvenimas nuo jos priklauso. Kitaip jis šauksis VIEŠPATIES prieš tave, ir tu užsitrauktum kaltę.

¹⁶ Tėvai nebus baudžiami mirtimi už jų vaikus, nei vaikai bus baudžiami už jų tėvus. Tik už savo paties nusikaltimą gali žmogus būti nubaustas mirtimi.

¹⁷ Nepažeisi ateivio ar našlaičio teisių; neimsi iš našlės drabužio užstatu. ¹⁸ Atsimink, kad buvai vergas Egipte, ir VIEŠPATS, tavo Dievas, iš ten tave atpirko. Todėl aš ir įsakau tau tai daryti.

¹⁹ Kai, pjaudamas savo lauke, javus užmiršti pėdą lauke, negrįši jo paimti. Jis bus ateiviui, našlaičiui ir našlei – idant VIEŠPATS, tavo Dievas, laimintų visus tavo siekius. ²⁰ Kai nupurtai savo alyvmedžius, neisi antrąkart per jų šakas. Tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei.

²¹ Kai nurenki vynuoges savo vynuogyne, nerinksi kas yra likę. Tai bus ateiviui, našlaičiui ir našlei. ²² Atsimink, kad tu buvai ateivis Egipto žemėje; todėl aš įsakau tau tai daryti“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>